Dimensija – tai tam tikro dažnio realybės laukas. Kiekvienas sąmonės lygmuo funkcionuoja tam tikru vibraciniu dažniu. Pavyzdys – radijo bangos. Jos veikia skirtingu dažniu, tarpusavyje nesusilieja, bet visos jos kartu egzistuoja materijoje, kurios nematome plika akimi. Taip ir skirtingų dimensijų sąmonės lygiai egzistuoja materijoje, kurios fiksuoti mūsų akys nesugeba. Kiekvienas realybės laukas turi savas funkcijas, savus gyvenimo ypatumus. Dimensija turi savo tankį, kuris apsprendžia, kas gali funkcionuoti toje realybėje. Pats tankis yra itin svarbus, nes skirtingai įgalina realizuotis minties, jausmo, žinojimo, tikėjimo energiją.Be aiškiai apčiuopiamos materijos mūsų sąmonė negalėtų patirti judėjimo, garso, lytėjimo pojūčių, nesuvoktų spalvų ir atspalvių. Jei nebūtų tankio, negalėtų veikti protas, nes jis neturėtų, apie ką mąstyti, ką analizuoti, ką vertinti ar kuo kurti. Kuo didesnis tankis, tuo mažesnis dimensiją žymintis skaičius. Kuo šis skaičius didesnis, tuo aukštesnio vibracinio dažnio lygmuo. Aukštesnės dimensijos visada apjungia ir žemesnes dimensijas. Tarkime, sielos aukštesnioji sąmonė yra įvaldžiusi tiek fizinio kūno gebėjimus, tiek emocijų patirtis, mąstymą, saviraišką. 4D realybės lauke susijungia keturių dimensijų realybės, viena dimensija atskirai neveikia. 1D–4D realybės laukai veikia kartu. Tuo pačiu po truputį ima reikštis ir 5D atspindinčios energijos.
Kiekvieną dimensiją sudaro tam tikri dėsniai bei principai.
Pirmoji dimensija skirta išlaikyti formą ir sudaryti visas sąlygas formai egzistuoti. Būtent joje įsitvirtinę visi fizikos dėsniai, kurie nusako žmogaus, pasaulio, kosmoso egzistavimo principus. Visų jų nežinau, tačiau informacijos apie juos lengvai galite rasti mokslinėje literatūroje.
Antrąją dimensiją jau papildo dėsniai ir principai, kurie sukuria galimybę jausti ir mąstyti. Informacijos apie tai galima rasti medicinos srities leidiniuose, psichologinėse knygose, straipsniuose apie smegenų veiklą, proto galią, pasąmonę ir sąmonę.
Trečioji dimensija prijungia dėsnius, kurie praplečia žmogaus egzistavimo ribas nematerijos link. Žmogus savo vidiniais pojūčiais patiria subtiliosios erdvės egzistavimą. Šią dimensiją papildo dėsniai, kurie praplečia ne tik egzistavimo erdvę (materija susipina su nematerija), bet ir laiką. Susijungia visi sielos įsikūnijimai, jie kuria informacinį lauką aplink žmogaus sąmonės ašį. Apatinis ašies taškas būtų įsikūnijime esantis žmogus, o viršutinis – sielos sąmonė. Žmogui mirus minčių ir jausmų energijos, kurias jis sukūrė gyvendamas Žemėje, neišnyksta. Veikiamos magnetizmo dėsnio jos sukasi aplink ašį ir, kai siela vėl įsikūnija, šis informacinis energinis laukas tampa žmogaus eteriniu kūnu. Kiekvieno mūsų informacinis energinis laukas yra atsineštas iš praėjusių įsikūnijimų. Šis laukas nusako esmines žmogaus charakterio savybes, duotybes, siekius, gyvenimo liniją. Šioje dimensijoje egzistuoja gerai pažįstamas karmos dėsnis. Nors mokslas jo dar netyrinėja, bet daugeliui žmonių karmos dėsnis yra aiškiai suvokiamas. Galbūt žmogus negali žinoti, kokią informacinę ir energinę įkrovą atsinešė gimdamas, bet kaip ji pasireiškia gyvenime, jau pastebi. Jei būtų sukurtas prietaisas, gebantis šifruoti žmogaus informacinį energinį lauką, galbūt būtų įmanoma „iškirpti“ iš jo fragmentus, skleidžiančius itin žemą neigiamą įkrovą. Nors Nobelio premiją už „genų žirkles“ gavo ne lietuvis, bet jas atrado mūsų tautietis, VU Gyvybės mokslų centro profesorius, biochemikas Virginijus Šikšnys. Tikiu, kad Lietuvoje atsiras naujų mokslininkų, kuriems pavyks atrasti „žirkles“, gebančias iškirpti iš naujagimio eterinio kūno neigiamos įkrovos informacinius energinius kodus ir pakeisti ne tik charakterio savybes, bet ir sudėtingas gyvenimo linijas, karmines pasekmes.
