Kur egzistuoja naujasis pasaulis? Čia, Žemėje, tik kito vibracinio dažnio erdvėje. Šio dažnio erdvės neįmanoma matyti akimis, neįmanoma girdėti, ji nėra apčiuopiama fiziniais žmogaus pojūčiais. Tačiau keldamas savo vibracijas, kurdamas aukštų energinių dažnių aplinką, santykius, visą savo realybę, žmogus išlavina gebėjimą girdėti ir matyti naująjį pasaulį. Naujasis pasaulis nėra kokia nors ypatinga erdvė. Tai tiesiog pasaulis, kurį sukuria pakitusi žmogaus sąmonė. Naujasis pasaulis nebus matomas, kol žmogus nematys savęs naujoje erdvėje, naujoje dimensijoje. Nepaisant to, kad Kūrėjo sąmonėje šis pasaulis egzistuoja seniai, žmogaus sąmonėje jis dar tik pradeda formuotis. Žmogus pats kuria naująjį pasaulį. Jis pats tampa savo naujojo pasaulio ašimi. Tas pasaulis po truputį užsipildo tuo, ką žmogus geba pritraukti, aktyvuoti, kuo geba patikėti ir priimti.
Naująjį pasaulį apčiuopti žmogui padeda vidiniai pojūčiai, tačiau tik tuomet, jei jo realybė yra aukštesnio vibracinio dažnio ir jei žmogus yra suaktyvinęs savo Didžiąją sąmonę. Toks žmogus visų pirma turi aiškų vidinį žinojimą, kad naujasis pasaulis egzistuoja. Žmogaus protas turi prisitaikyti prie naujo dažnio vaizdinių. Ne tik prie naujos tiesos, naujų principų, bet ir prie gebėjimo itin subtiliems vaizdams suteikti suvokiamą formą. Tą akimirką daugelis žmonių sako, lyg ir jaučiantys kažką, bet nesuprantantys, ką tiksliai. Tai reiškia, kad žmogaus fizinė struktūra dar neprisitaikė prie kito dažnio realybės, dar negeba joje suvokti savęs. Todėl norėdami pamatyti naująjį pasaulį, identifikuoti naująją aplinką, turime save taip transformuoti, kad mūsų suvokiminė/pajautiminė sąmonė gebėtų vibruoti tuo pačiu dažniu, kaip ir naujoji realybė.
Naujasis pasaulis prasideda nuo tavęs. Jeigu viso savo gyvenimo fokuso nesi perkėlęs į aukštesnio dažnio realybę, tu negalėsi jo patirti. Matysi tik prielaidą, koks tas pasaulis galėtų būti. Tavo protas, tavo fantazija, tavo kažkur kažkada regėti ir pasąmonėje išlikę vaizdai sukurs naujo pasaulio vaizdinį. Jis bus aiškus, lengvai matomas, lengvai suprantamas, nes visi vaizdiniai, kad ir kokie įdomūs ar netikėti jie būtų, vis tiek atspindės tavo dabartinį suvokimo lygį. Tu tik prisikursi naujojo pasaulio vaizdinių, bet naujos realybės nepatirsi. Pirmoji sąlyga, kuri leidžia patirti naująjį pasaulį – tai perkelti savo gyvenimo fokusą į vis aukštesnio dažnio realybės lauką. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad sugebi valdyti savo mintis, emocijas, sugebi jas transformuoti, atsiriboti nuo negatyvo arba pakeisti jį teigiamomis nuostatomis. Tau puikiai pavyksta gyventi vidinėje harmonijoje, valdyti savo ego. Sugebi savo harmoningą vidinę būseną sinchronizuoti su įvykiais dienoje. Esi savo gyvenimo stebėtojas ir pajutęs, kas jame vibruoja žemesniu dažniu, tai pakeiti. Galbūt tai tavo mintys, ar jausmai, reakcijos, kitų vertinimas, motyvacija, siekiai, elgsena. Kad ir kas tai būtų, sieki, kad tai derėtų su aukštesnių dažnių energija. Be to, turi žinoti, į ką reikia atkreipti dėmesį, nes pasaulį vertini savo dabartiniu suvokimu, ir toks vertinimas nebūtinai yra teisingas. Kas tinka vieno dažnio realybės lauke, netinka kito. Vadinasi, turi būti išmokęs bendrauti su subtiliuoju pasauliu, kuris tau patars, parodys tavo klaidas, leis suvokti tiesas, kurių tu dar nebuvai patyręs ir nežinojai, kaip turėtum elgtis. Tavyje turi skleistis vis aukštesnio dažnio sąmonės lygmuo. Jis savo ruožtu sukuria vis kitą energinę erdvę, tave supančią realybę, o tu, žmogau, turi matyti kuo naujoji realybė skiriasi nuo senosios, stebėti savo būseną, fiksuoti pokyčius savyje, naujas reakcijas į aplinką ir save.
Žmogaus kelionė per septynis sąmonės augimo ciklus yra labai svarbi, nes taip jis išlavina įgūdį stebėti save ir savo realybę. Ne tik stebėti, bet ir suvokti pokyčius, priimti pakitusį pasaulį, elgtis pagal naujus reikalavimus. O tai skatina dar labiau keisti save, tobulėti, ugdo drąsą pasitikėti virsmu ir savo jėgomis. Būti tikram, kad gali veikti pagal naujuosius gyvenimo principus ir reikalavimus. Kintanti realybė praplečia tavo veikimo ribas. Turi ne tik pastebėti savo naujus gebėjimus, bet ir lavinti protą, greitai prisitaikyti prie pokyčių, nesunkiai atsisveikinti su kokiais nors savo įpročiais ar prisirišimais, būti lankstus, kūrybingas. Jei priimsi žemiško gyvenimo naujoves, bus lengviau priimti ir savo besikeičiančios sąmonės žinutes, kuriose bus daug naujų tiesų, naujas požiūris į žmogų ir jo kūrybinį potencialą.
Naujasis pasaulis negalės tau egzistuoti, jei pats netapsi nauju. Sakyti, kad nuolat keičiuosi, nieko nereiškia. Svajoti būti kitokiam – taipogi. Lūkesčiai sau ir kitiems – nieko nereiškia. Tikra yra tai, koks esi dabar. Jeigu iš esmės nesikeiti, tai ir tavo pasaulis nesikeičia. O darniai keistis turi tiek mintys, tiek jausmai, tiek elgsena. Tau reikia ne tik keistis, bet ir žinoti, kaip tą daryti. Žmogus dažnai sako: aš pasitikiu Kūrėju ir sutinku su Jo valia. Bet dažniausiai būna, kad sutinka tik tol, kol tai yra patogu. Tačiau kai Kūrėjas sukuria kitokias gyvenimo sąlygas, kurios ne tokios ir priimtinos, žmogus iš karto ima priešintis Kūrėjo valiai. Kūrėjas myli ir globoja žmogų, bet ne jo ego, ne jo prisirišimus prie įsisenėjusių tiesų, ne jo nelankstumą. Sakysite, kad žmogus turi pats spręsti, kaip gyventi. Tikrai taip. Žmogus turi pats spręsti, ką jam daryti, bet jis turi ir prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Jis turi suvokti galimas savo veiksmų pasekmes, žinoti, kaip jos paveiks jo gyvenimą, jo gerovę. Jei nekursi gerovės kitiems, nesusikursi jos ir sau. Arba susikursi gerovę labai ribotoje erdvėje. Jeigu nekelsi savo vibracijų, nesistengsi prisitaikyti prie kintančio pasaulio, tuomet gal ir pakaks tos minimalios erdvės. Ramiai, niekam netrukdydamas gyvensi savo gerovėje, tačiau tavo patyrimai, kūryba bus labai ribota. Nuolat išgyvensi vis tas pačias situacijas, reaguosi ir elgsiesi taip pat, naudosiesi tais pačiais instrumentais, kuriuos geriausiai įvaldei, ratas žmonių, su kuriais bendrauji, taip pat nesikeis. Atrodytų, nuostabus, stabilus gyvenimas. Taip atrodys tik tau pačiam, o vertinant iš galingos kosminės sąmonės pozicijų – toks gyvenimas stabdo sielos augimą.
Tarp tavo vidinio pasaulio ir saviraiškos turi būti harmonija. Savo nuostabiame ribotame pasaulėlyje gali nugyventi gražų gyvenimą. Netgi gali patirti bendrystę su subtiliuoju pasauliu. Tačiau neišeidamas į platesnį pasaulį, neskleisdamas savo šviesos neprisidėsi prie virsmo, pažangos. Negalėsi kurti gerovės išoriniam pasauliui. Kūrėjas tikslingai sukūrė žmoniją kaip bendruomenę. Pažangą lemia tai, kaip visa bendruomenė auga, kaip ji keičiasi ir ką ji kuria. Kūrėjas, norėdamas gilesnio tavo augimo, būtų leidęs patirti pasaulį, kuriame gyva tik mintis. Kadangi esi materialiame pasaulyje, vadinasi, pasirinkai patirti viską, ką duoda Kūrėjas: mąstymo gylį, proto aktyvumą, emocijos žavesį, jausmo tyrumą. Santykį su gamta, su žmogumi, su savimi, su subtiliuoju pasauliu, santykį su pačiu gyvenimu. Kūrėjas siekia, kad žmogus išmoktų mąstyti plačiai, išmoktų priimti kitus žmones, išmoktų susikalbėti, suprasti vienas kitą ir rasti kompromisą tarp savo skirtingų siekių. Vadinasi, tas ribotas, ramus, uždaras gyvenimas yra tik pusė to, ko reikia sąmonės augimui. Kita pusė – tai atsiverti vis platesniam žmonių ratui, būti vis labiau matomam su savo kūryba, vis labiau prisiimančiam atsakomybę už savo veiksmų pasekmes.
Kiekvienas vis aukštesnis sąmonės lygmuo daugiamatėje erdvėje plečiasi proporcingai tiek į gylį, tiek į plotį, tiek į subtilumą. Tiek į vidinių patirčių pasaulį, tiek į išorinį gyvenimą, tiek į subtiliąsias erdves. Todėl kiekvienas sąmonės lygmuo savo veikimo diapazoną praplečia tomis trimis koordinatėmis. O tai savaime sukuria kitokias gyvenimo sąlygas, kurios reikalauja kitokios elgsenos.
