Vienoje savo meditacijų pajaučiau, kad esu Žemės Gajos sąmonėje. Niekada jos sąmonės neišjausdavau, buvau įpratusi bendrauti su Kūrėjo sąmone. Iš tikro, meditacijos intencija buvo suprasti, o kas kuria gravitacijos jėgą naujos realybės sutelkimui? Žmogus, Kūrėjas, Žemės branduolys? Ir tada pajaučiau Žemę Gają. Vadinu vardu, nes tai sąmonė. Žemė – tai Gajos sąmonės fizinis kūnas. Neapsakomo dydžio ta sąmonė ir ji savo dėmesio energijos dėka sufokusuoja Žemę į formą. Man iš kart parodė, kaip Žemei Gajai lengva valdyti žemės formas: ji gali akimirksniu sukelti cunamius, uraganus, kalnų pasiskirstymus, žemynų atsiradimus ir pradingimus po vandeniu. Man pasirodė, kad jai tai smulkmena. Kai jaučiau jos jėgą, man iškilo natūralus žmogiškas klausimas: o juk tu gali viską padaryti, tu gali akimirksniu sunaikinti tai, kas žmogui svarbu. Ji nusijuokė ir atsakė: mane veikia tam tikri apribojimai. Paklausiau, aš tave jaučiu labai galingą, tai kokie apribojimai tave veikia? Ji atsako: Kūrėjo Meilė Žmogui. Šio saugiklio aš neturiu galios pralaužti. Vau, mane nuliejo net graudulys dar kartą suvokus kaip stipriai Kūrėjas myli žmogų…
Be to, sako Žemė Gaja, aš pati per žmogų save išreiškiu. Aš sukūriau visą gamtą ir noriu, kad mano kūryba kas nors naudotųsi. Sąmoningai užfiksuotų jos grožį, unikalumą, suderinamumą. Kaip ir žmogus nori, kad jo kūryba būtų naudinga, taip ir aš noriu, kad mano kūryba būtų naudinga ir ja galėtų ne tik gėrėtis, bet ir mano sukurtą substanciją galėtų žmogus panaudoti savo kūrybai. Todėl, sako, kai tu svarstai, kaip geriau įmaterinti tam tikrą mintį, tai tarkis ne vien su Kūrėju ar subtiliais mokytojais, bet ir su manimi, Žeme Gaja. Aš tau patarsiu, kaip įmaterinti idėją geriausiu būdu.
Tą akimirką vėl pajaučiau jos galią. Jai nėra neįmanomų dalykų. Ji žmogui gali sukurti pačias įvairiausias medžiagas, ji gali sukurti tobuliausias sąlygas jo patyrimams. Ji savo sukuriama gravitacijos jėga geba pritraukti Naujos Vistinės realybės erdvėlaikį. Žemė Gaja stebi Kūrėjo kūrybą ir atliepia su pasiūlymais ką ji gali duoti materijoje. Žemė Gaja yra savarankiška kuriančioji sąmonė, kuri yra sudėtinė Kūrėjo dalis. Ji, išgyvendama sąskambį su Kūrėju, materijoje kuria tai, kas svarbu Kūrėjo tolimesnei kūrybai, bet kartu išlaiko ir savo savarankiškumą kaip tai kurti. Labai jautėsi, kad jos potencialas neišnaudotas. Atrodo, Žemė, apvali forma, savyje turi tam tikras iškasenas, tam tikrą atsinaujinimo dėsnį, bet kokia galinga jos sąmonė ir kiek ji turi potencialo padaryti realybę kitokią, negalėjau niekados to apčiuopti, pajusti. Jei manome, kad Žemė Gaja yra tik matomas Žemės gaublys – tai labai klystame. Jos potencialo galia milžiniška, toks pojūtis, kad šiuo metu ji išnaudoja gal kokius 5% savo galios, gal dar mažiau. Ji taip pat yra hipersferinis kūnas (apie hipersferinį kūną rašysiu naujoje knygoje), todėl dabar ir neužfiksuojame visos jos galios. Kai žmogaus protas gebės užfiksuoti savo hipersferinį kūną, tada galėsime patirti ir Žemės hipersferinį kūną. Jei Visatoje egzistuoja dvylika matmenų, tai ir Žemė Gaja turi galimybę savyje sufokusuoti dvylikos matmenų fizinį kūną.
Toliau man aiškino, kad žmogų veikia Kūrėjo sąmonė, Žemės sąmonė, Saulės ir kitų kosminių objektų sąmonės laukai. Todėl visados vyksta tam tikri mainai ir tam tikra bendra pulsacija. Vieno virsmas – įtakoja kito virsmą. Vieno išgyvenimai – įtakoja kito išgyvenimus. Veikia sąveikos dėsnis. Visa kas sąveikauja tarpusavyje. Planetos sąveikauja tarpusavyje, saulė ir planetos sąveikauja tarpusavyje, žmogus ir kosminiai objektai sąveikauja tarpusavyje. Sako, dabar žmogaus gyvenimui didelę įtaką turi Jupiteris. Jis pasižymi tvirtybe, tankios substancijos sufokusavimu. Jo įtakoje žmogui nesvetina kova, karingumas, kategoriškumas. Jo įtakoje buvo savaime suprantama, kad gyvūnai skirti žmogaus išlikimui, kad juos valgyti buvo būtinybė. Dabar, kūno energinė informacinė masė kinta. Ji retėja. Vadinasi, Jupiterio galia atslūgsta. Venera sako, kad meilės energijos dėka įmanoma kūnus padaryti subtilesnius, ir gyvūnijos paskirtis kinta: ji reikalinga gamtos balansui, harmonijai ir grožiui palaikyti, ne valgymui.
Aš pastebėjau savo kūno senąjį energinį informacinį lauką. Tai sunki substancija, sukurianti kūnui apsunkinimą, joje pilna negatyvios energijos, kuri susiformavo dėl mano negatyvių minčių, emocijų palaikymo, galbūt ir dėl netinkamos mitybos. O kitas, naujasis energinis informacinis kūnas buvo daug lengvesnis, skaidresnis ir gražiai derantis su Žemės Gajos potencialu. Kad tas mano sunkusis kūnas išnyktų, turiu susižiūrėti, kad savo dėmesio energija nepalaikyčiau negatyvių būsenų ir minčių, kad ne laikyčiausi emociškai prisirišusi prie kai kurių senų įsitikinimų ar senų elgsenos modelių. Žodžiu, vėl darbas su savimi
Man ši vizija sulaužė tam tikrus apribojimus, kai mąstydavau apie Žemės galią, apie jos galimą kintamumą, apie jos kūrybinį potencialą. Pagal šį mano patyrimą – Žemė neturi vystymosi ir kūrybinių apribojimų. Ją apriboja tik vienas dalykas: Kūrėjo meilė žmogui. Tai mus saugo. Manau, kad ši frazė yra persmelkusi visą visatą ir jos visi laikosi, tik, gal žmogus ją primiršta ir pamiršta mylėti artimą kaip pats save.
