Pasaulis kinta, Kūrėjo sąmonė kinta, vadinasi, keičiasi ir žmogus bei jo sąmonės struktūra. Šis procesas nėra lengvas, nes sąmonės pokytis generuoja naujas kuriančias energijas, naudojama visai kitokia kuriančioji substancija. Jei būtų kuriamas naujas pasaulis, tai pirminis materinis objektas, skleisdamas magnetizmo bangas, sutrauktų visus reikalingus naujus dėsnius, principus, energijas ir naujo pobūdžio substancijas. Vėl nuo nulinio taško formuotųsi nauja gyvybės forma, kuri žingsnis po žingsnio mokytųsi įvaldyti materiją.
Šiuo metu į žmogų pamažu integruojamos naujos energijos, kurios tampa naujo gyvenimo substancija. Tad pokytis prasideda ne nuo nulinio taško materijoje ir net ne nuo nulinio taško sąmonės lygmenyje. Žmogus jau prisitaikęs gyventi materialiame pasaulyje, jis jau įvaldęs judėjimą, klausą, jausmą, mintį. Iš tam tikrų energijų jau susiformavęs žmogaus energinis informacinis laukas, materija sukurta iš tam tikros substancijos. Žmogus jau suaktyvinęs tam tikrą sąmonės lygmenį, susiformavo ir tą lygmenį atitinkanti realybės. Pakitusios sąmonės Kūrėjas pradeda keisti kuriančias energijas ir tuo pačiu žmogaus sąmonės struktūrą. Jis keičia ją integruodamas į žmogų Šviesos diodą, gautą iš Absoliuto tamsiosios (nepažintos) materijos. Kūrėjas peržengia savo įprastos kūrybos ribas. Jo materija egzistavo tarp 1 ir 7 dimensijos, o 8 – 12 dimensijos atstovavo subtiliąją erdvę (žmogui suvokiamą kaip nematerijos lauką) (5pav.). Pakitusios sąmonės Kūrėjas kreipėsi į Absoliutą pagalbos prašydamas suteikti potencialo energijos materijos formavimui 8 – 12 dimensijose. Tokiu atveju subtilioji erdvė pereitų dabartinės visatos ribą ir driektųsi į užvisatines erdves. Pasiektų 13 ir aukštesnę dimensiją (6 pav.).
(Paveikslai bus knygoje)
5 paveikslas. Senoji Visata (1 – 7 sąmonės virsmo ciklas)
6 paveikslas. Naujoji Visatinė Realybė (NVR) (1 – 12 dimensija ir 8 – 12 sąmonės virsmo ciklas)
Materija pradedama kurti nuo sąmonės struktūros suformavimo. Pirminiame variante Kūrėjas suformavo tokią sąmonės struktūrą: monada–esybė–siela–žmogus. Pagal ją per septynias dimensijas susikūrė realybė. Tam, kad galėtų materiją sutelkti iki dvyliktos dimensijos, Kūrėjui reikėjo naujos, daug potencialo turinčios energijos ir naujų galimybių substancijos. Jis kreipėsi į Absoliutą ir sutarė sukurti naują žmogaus sąmonės struktūrą bei naują realybės lauką, kupiną beribių galimybių žmogui. Bet ne tokių beribių galimybių pačiam Kūrėjui, kosminei sąmonei ar Absoliutui. Svarbiausia tai, kad naujai kuriama žmogaus sąmonės struktūra įgalina veikti ne tik Kūrėją, bet ir žmogaus kosminę sąmonę bei patį Absoliutą. Tam, kad Absoliutas galėtų išskleisti savo kūrybą, žmogaus sąmonės kanalas turi be kliūčių priimti aukšto dažnio mintis ir jas realizuoti. Absoliutui neįdomu tai, kas jam jau pažinta ir patirta. Absoliutui įdomu kurti naujose erdvėse, į kurias jis įneša savo subatominę dalelytę – kūrybines nepažintos sąmonės galias. Jei Absoliuto subatominė dalelytė kaip šviesos diodas įėjusi į žmogaus vidinį sąmonės kanalą atvėrė galimybę pažinti ir suvokti nepažintas erdves ir nemateriją, tai veikti materijoje reikėjo naujų, daug galingesnių nei turi žmogus galimybių. Todėl į žmogų buvo integruotas antras šviesos diodas iš kosminių sąmonių užvisatinių patirčių lauko (Beribės sąmonės erdvės), kuris įsitvirtino žmogaus išorinėje sąmonėje.
Buvo apjungtos septynios kosminės sąmonės monados ir jų patirtys, kurios kaupėsi kosminės sąmonės išorinėje sąmonėje – Beribėje sąmonėje. Kosminė sąmonė arba kitaip tariant kūrybinis impulsas yra kiekvieno žmogaus esminė dalis. Tačiau patekusi į Kūrėjo sukurtą sąmonės struktūrą kosminė sąmonė įsitraukė į tos realybės gyvenimą ir primiršo savo patirtis, įgytas kituose pasauliuose. Pasitaiko, kad žmogus prisimena tam tikrą gyvenimo modelį iš ankstesnių įsikūnijimų ne tik Žemėje, bet ir kitų žvaigždžių pasauliuose. Kosminė sąmonė gali turėti daugybę įsikūnijimų skirtinguose pasauliuose, tiek šioje visatoje, tiek kitose. Bet jei kalbėtume apie naują sąmonės struktūrą, skirtą žmogui, buvo naudojamos tik septynių monadų patirtys. Taip, kaip mūsų visų įsikūnijimų patirtys įsirašo į Akašos kronikas, taip ir individualios kosminės sąmonės patirtys įsirašė į Beribės sąmonės informacinį lauką. (Kadangi esu gavusi leidimą rašyti šią knygą, tai kai kurie terminai yra sukurti mano pačios arba gauti iš subtilios erdvės, be to jų reikšmė nebūtinai tokia pati, kurią žinojome anksčiau.) Būtent iš Beribės sąmonės lauko į žmogų integravosi šviesos diodas kaip potencialo ar prigimtinė energija.
Mano pirmieji mokymai vadinosi „Prigimtinės Tiesos Pažinimo mokykla“. Šis pavadinimas buvo pasiūlytas Mokytojų, konkrečiai – elohimo Alfos. Kurdama mokyklą dar aiškiai nesuvokiau, kas yra prigimtinė tiesa. Šią sąvoką interpretavau remdamasi to meto savo suvokimu. Šiandien galiu sakyti, kad prigimtinės tiesos sąvoką siejau su galimybe pažinti savo prigimtį kaip kosminės sąmonės, ne vien tik kaip sąmonės, kilusios iš Kūrėjo. Kūrėjas kosminei sąmonei suteikė viską, kad ji galėtų patirti save išskirtinėje struktūroje ir išskirtiniame pasaulyje. Kosminė sąmonė susitapatino su Kūrėjo sąmonės lauku ir tapo Kūrėjo dalimi, taip, kaip ir žmogus save tapatina su Kūrėju ir yra Jo sąmonės, Jo realybės dalis.
Kūrėjas, norėdamas pagreitinti savo sąmonės virsmą, kreipėsi į Absoliutą pagalbos ir ji buvo suteikta. Kūrėjas suaktyvino savo sąmonės virsmą ir iš arkangeliškosios sąmonės lygmens perėjo į elohimiškąją. Šioji sąmonė jau pajėgia apimti daugiau informacijos, galingesnius energinius srautus, geba įvaldyti daugiau materinių formų. Materinės formos, atėjusios iš kitų pasaulių, pirmiausia reiškiasi per naujus gebėjimus ir galimybes. Su šiais naujais gebėjimais ir bus galima sukurti naują visatinę realybę.
Teoriją suformuoja patyrimai. Tai, kas vyksta subtilioje erdvėje, žinome tik teoriškai. Žmogaus gyvenime teorija pasitvirtina tada, kai žmogus patiki tuo, ką žino ir keisdamas save prisitaiko prie kintančios aplinkos. Naujoje visatinėje realybėje slypi itin daug naujų galimybių, ji leis pasireikšti naujiems žmogaus gebėjimams. Žmogaus laukia naujas ir įdomus gyvenimas. Tačiau vien noro būti tame pasaulyje negana, kaip ir neverta tikėtis, kad naują realybę sukurs kažkas kitas ir kad joje atsidursi savaime. Senojoje realybėje (septyni virsmo ciklai ir septyni sąmonės lygiai) realybė formavosi savaime ir žmogus tiesiog prisitaikė prie visų sąlygų. Šiuo atveju viskas kitaip. Naujoji realybė apims ne visą žemiškąją erdvę. Potencialo energija per šviesos diodą įeina į kiekvieną žmogų. Tačiau tik tas, kuris suvokia, kokias galimybes atsineša ši energija, pradeda keisti savo gyvenimą. Keblumas slypi tame, kad žmogus nieko nežinodamas apie savo naujus žemiškus, subtiliuosius ir kvantinius gebėjimus turi susivokti, ką reikia keisti, kas yra svarbu ir ką įmanoma sukurti. Tam ir yra kuriamas naujas mokslas apie nepažintą sąmonę, kad galėtum daug ką apmąstyti ir suvokti procesus, kurie galbūt jau vyksta tavyje. Galbūt Kūrėjas jau integravo į tave šviesos diodą ir modeliuoja naują tavo sąmonės struktūrą. Šis procesas gali stipriai veikti tavo emocijas: gali jausti keistas vidines būsenas, beprasmybės jausmą, nuovargį, tau gali atrodyti, kad nesugebi kurti savo gyvenimo, esi nesėkmingas; kartais sunku susigaudyti, kas yra tikrovė, o kas iliuzija, netgi pati materija gali atrodyti tiek išretėjusi, kad sunku nustatyti ribas.
Vieną naktį mano vyrui atėjusi mintis apie realybės monopoliją sukėlė ir man daug klausimų. Ar realybė gali būti monopoliška? Jeigu yra monopolija, vadinasi, jos gali ir nebūti. Jei jos nėra, tai realybė iš principo gali būti visai kitokia. Anksčiau apie tai nesu galvojusi. Man nekilo mintis, ar realybė gali būti kitokia. Ar egzistuoja kitokie pasauliai? Taip, apie tai pagalvodavau. Ar šalia manęs egzistuoja subtilioji erdvė? Taip, tai aiškiai jaučiau ir pažintis su Pakylėtaisiais Valdovais tik patvirtino mano nuojautą. Bet, kad pati realybė gali būti kitokia, nepagalvojau. Vėliau man teko matyti, kaip „skilinėja“ oras. Labai keista būsena. Matai, kaip juda oro erdvė, nors ten nėra kam judėti. Tada atėjo žinojimas: lūžinėja realybės tektoninės plokštės. Vadinasi, lūžinėja realybė, griūva susiformavusi ir, atrodo, nepajudinama realybės monopolija. Taip Kūrėjas pradėjo modeliuoti savo naują visatinę realybę. Kadangi tai vyksta aukštesniame dažnyje, ne visi gali pajusti. Realybės monopolija lūžinėja aukščiau nei 7D, tad jei tavyje nebūtų integruoto šviesos diodo, nešančio potencialo energiją kurti aukštesniame realybės dažnyje, pradėtum lūžinėti ir tu, kol galiausiai išsiskaidytum. Todėl pirmiausia ir kito vidinis sąmonės kanalas, kuris leido keisti pačią realybę.
