Iš mano dienoraščio:
„2023.05.12. Pajutau, kad susiformavo naujas sąmonės kanalas, kuris tarsi veiktų tik nuo ketvirtosios čakros. Jaučiu, kad turiu dvi gyvybes ir du sąmonės kanalus. Vienas – įprastas, kuriuo virsmo srautas teka nuosekliai per visus sąmonės lygius, o kitas tarsi susijungia su itin aukšto dažnio sąmone: jis reikalingas tam, kad ši sąmonė be trukdžių galėtų perduoti naujas tiesas. Atrodo, kad kartais veikia vienas sąmonės kanalas, o kartais – kitas.“
Pirminė gyvybė buvo integruota į žmogaus pirmąją čakrą ir aktyvavosi žmoguje per pirmuosius širdies dūžius. Pirminė gyvybė turi Kūrėjo jai suteiktą materinę ir nematerinę erdvę (arkangeliškosios sąmonės erdvę), kuriose aiškiai apibrėžtos visos gyvenimo sąlygos, t. y. septyni sąmonės raidos etapai, kuriuos reikėjo nuosekliai patirti, išgyventi ir pereiti į vis kito dažnio realybę. Kintantis realybės laukas sudarė galimybes integruoti į žmogų šviesos diodą, per kurį jo sąmonės struktūra prisipildė Beribės sąmonės potencialo energijos ir per ketvirtąją čakrą įėjo naujos gyvybės ir naujos realybės kodas. Taip žmogus tarsi persikėlė iš vienos savo struktūros į kitą. Iš savo arkangeliškosios sąmonės veikimo lauko į elohimiškosios sąmonės veikimo lauką. Šiame naujame lauke žmogus turi naują gyvybės kodą ir naują sąmonės struktūrą.
Šią dabarties akimirką dviejų skirtingų pasaulių realybės kodai susilieja. Ankstesnėje savo knygoje „Dviejų pasaulių susiliejimas“ rašiau, kaip materija persipina su nematerija, kaip vis aukštesnio lygio sąmonė keičia gyvenimo sąlygas, sklaidos ir pažinimo galimybes. O dabar kalbėsiu apie dviejų pasaulių susiliejimą visai kita prasme. Apie tai, kaip vienas gyvybės kodas persipina su kitu. Kalbėsiu apie kintančią realybę, apie naujus dėsnius ir kuo iš tiesų skiriasi šie pasauliai.
Sunkiausias yra pirmasis etapas, kai nesuvoki pokyčio masto ir galios. Kai negali patikėti, kad tavyje aktyvavosi naujas gyvybės kodas ir pasikeitė sąmonės struktūra. Pirmoji gyvybė integravosi į pirmąją čakrą, o antroji integruojasi į ketvirtąją. Vadinasi, tai, kas vyko žmogaus gyvenime iki tol, kol aktyvi tapo aukštesnioji sielos sąmonė, nueina į užmarštį ir žmogaus istorijoje šių „įrašų“ nebelieka. Formuojasi naujas subtilusis kūnas su naujomis jausminėmis struktūromis, gebėjimu generuoti aukšto dažnio emocijas ir jomis užpildyti savo gyvenimą. Daugybė senųjų jausmų, kurie buvo žemesnio dažnio, nei skleidžia žmogaus aukštesnioji sielos sąmonė, taip pat liaunasi egzistavę, lieka užmaršty. Išsipainioja visos karminės gijos, nutrūksta santykiai, kurie buvo palaikomi žemesnio dažnio vibracijų. Kinta vidinė žmogaus būsena, tai keičia jo elgseną, įpročius. Išnyksta apribojimai, kuriuos palaikė žemesnioji sąmonė.
Naujas eterinis kūnas, kurį vadinu subtiliuoju kūnu, sukuria naują žmogaus aurą. Joje nebelieka žmogaus senosios energinės įkrovos. Aura atspindi tik ateities energinius srautus, ji tiesiog švyti, vibruoja aukštais dažniais. Pirmosios žmogaus čakros eteriniame plane užsiveria, jos nebėra aktyvios energine–informacine prasme. Tačiau lieka aktyvios fizine prasme, nes per jas į kūną įsilieja nauji meridianai su naujos gyvybės kodais. Naujieji energiniai srautai keičia žmogaus fizinio kūno energinę įkrovą. Išsipainiojus karminėms gijoms, išnyksta ir karminės ligos. Žinoma, fizinis lygmuo yra mažiausiai paslankus pokyčiui, tad daugiausia laiko prireikia išsivalyti karminiams fizinio kūno įspaudams.
Susijungęs su nauja sąmonės struktūra subtilusis kūnas leidžia žmogui suvokti ir patirti visiškai naują gyvenimą. Santykį su naująja realybe subtilusis kūnas palaiko per suvokiminę/pajautiminę sąmonę. Tai instrumentas, kuris leidžia identifikuoti naujosios realybės erdvę, joje egzistuojančių dėsnių veikimo principus, padeda susivokti, kaip galima kurti savo gyvenimą naujoje realybėje. Identifikuoja gyvenimo sąlygas. Žmogus juk neturi patirties, kas yra naujoji visatinė realybė, jis nežino, kokie dėsniai ir gyvenimo principai joje veikia, net nežino, kokių jo savybių prireiks, kokias galimybes jis jau turi. Suvokiminė/pajautiminė sąmonė yra pirminė naujosios gyvybės sąmonė, kuri turi gebėjimą identifikuoti materinę, energinę, informacinę aplinką ir pateikia žmogui suvokimą, kas jis yra, kaip gali veikti atsiveriančiame naujame pasaulyje.
Naujos gyvybės kodai pamažu stiprina naują sąmonės kanalą, o pokyčio (prigimtinė) energija toliau keičia senąjį sąmonės kanalą. Virš esybės ima formuotis naujas sąmonės lygmuo – Gilusis suvokimas. Būtent Gilusis suvokimas skatino mane rašyti knygą „Dviejų pasaulių susiliejimas“, kurioje galėčiau užfiksuoti, kaip veikė senosios sąmonės struktūra, ir pereiti į naujos realybės erdves. Buvau paraginta parašyti knygą per pusę metų. Man nepavyko, teisinausi laiko stoka, tačiau Mokytojai atsakė, kad nevalia kaltinti laiką, jį pavogė nesuvaldytos mano emocijos. Teko prisiimti atsakomybę ir pripažinti, kad nesusitvarkiau su užduotimi, nemaniau, kad tai labai svarbu, todėl patyrėme finansinių nuostolių. Ne tik dėl knygos leidybos, bet ir dėl Būties kūrybos namų statybos. Subtiliojo pasaulio energija suteikiama kartu su finansine gerove. Bet tik tada, jei dirbama ar gyvenama tikslingai. Jeigu neatlieki to, kas tarnauja bendram, kilniam tikslui, netenki subtiliojo pasaulio palaikymo ir patiri nuostolių, kurie, regis, net nesusiję su tavo fiziniais veiksmais.
Gilusis suvokimas telkė subtilių sąmonių ir žmonių palaikymą. Kol mano sąmonės struktūra valėsi, ją reikėjo užpildyti kitomis energijomis. Didžioji sąmonė dar nefunkcionavo ir negalėjo užpildyti mano realybės, mano vidinio sąmonės kanalo. Šį darbą atliko naujai sukurtas sąmonės lygmuo – Gilusis suvokimas. Šiuo metu šis sąmonės lygmuo manyje išsiskaidęs, nes jau atliko savo funkciją – palaikė vidinį sąmonės kanalą tol, kol šviesos diodo potencialo energijos sukūrė naujos sąmonės sferą – Didžiąją Sąmonę. Tiesa, Gilusis suvokimas funkcionavo iki tos akimirkos, kai monada pakito ir įsitvirtino Didžiosios Sąmonės centre dešimtojoje dimensijoje.
Iš mano dienoraščio:
„2022.08.28. Viešpats Maitrėja užsiminė, kad bet kuri mintis, jei ji yra lydima tikėjimo energijos ir fizinių veiksmų, anksčiau ar vėliau tampa materija. Taip gali įsitvirtinti daug naujų dėsnių. Pirmiausia ateina mintis (subatominė dalelytė), po to gimsta tikėjimo ta mintimi jausmas, ir tada įvyksta realizacija. Kitaip tariant, mintis gimsta Tikimybių lauke, tikėjimo jausmu ją pritraukiame į Galimybių lauką ir sukuriame tos minties realizacijos „drabužį“, o tada per mūsų veiksmus ji įsimaterina Realybės lauke.“
