Rūta Steponavičienė: Visuomenės pažanga bendrakūryboje
Kiekvienas pasvajojame apie gražią ateitį: stiprią sveikatą, harmoningus santykius, turtingą materiją, įdomų laisvalaikį ir daug kitų aktualių dalykų. Norime taikos, laisvės ir pažangos. O ar paklausiame, ko nori Kūrėjas? Juk Jo realybėje esame ir Jo resursais naudojamės. Turbūt daug kartų girdėjome, kad Jis nori žmogui laimės, įvairovės. Suteikdamas laisvą valią, Kūrėjas tiki žmogaus meile ir atsidavimu. Tiki net tada, kai žmogus neigia Kūrėjo egzistavimą.
Paklausiau Kūrėjo, ką Jam reiškia klestėjimas.
– Kada mano visos idėjos, sumanymai, pajautimai tampa materija, aš taip kuriu energiją,
ją transformuoju ir egzistuoju. Nekuriu, nejudu – neegzistuoju. Ką reiškia neegzistuoju? Vadinasi, esu, nes vis tiek yra mintis – neegzistuoju. Visi Kūrėjai gimė iš egzistavimo tikimybės, todėl nežino, kas yra neegzistavimas dar prieš šią sąvoką. Taigi, neegzistavimas sunkiau nei buvimas nematerijoje, nes tu žinai, kad gali egzistuoti, bet nesukuri sau egzistavimo sąlygų. O tai jau yra savotiška kančia, kurią patiria daugelis iš jūsų. Tą gali patvirtinti ir tu. Nes tarsi egzistuoji, darai, kuri, bet vos keliais procentais iš to, ką gali. Ar tau smagu? Ne, nesmagu. Nesmagu nei tau, nei man.
Vadinasi, mūsų prigimtyje užkoduota kūryba. Kada veikiame, diskutuojame, mąstome, išjaučiame būsenas, mes kuriame ir taip augame. Plečiasi sąmonė ir prisidedame prie visuminės kūrybos. Kurdami augame, klestime, gyvename. Dvejodami ir delsdami stagnuojame. Paneigę savo kūrybiškumą ir veikdami tik automatiškai dėl išgyvenimo – nykstame. Turėdami laisvą valią, visada galime rinktis kuria kryptimi eiti.
Iš kur išeiname ir kur einame?
Į šį klausimą atsakysiu dviem kryptimis. Pirmiausia, išeiname iš realybės, kurioje veikėme, iš trūkumo ir išgyvenimo instinkto. Išeiname iš ego ir dualumo eros, kurioje valdė emocijos ir išgyvenimo strategijos. Išeiname iš pamatinių instinktų įvaldymo į brandą, į kūrybą.
Naujoji visatinė realybė – tai visiškai naujas pasaulis, su kitais dėsniais, kitomis vertybėmis ir nauju veikimo principu. Mus pasitinka:
- Lygiavertiškumas
- Stabilumas
- Tyrumas
- Bendrakūryba
- Atsakomybė
Norėdami suvokti kryptingumą, turime pažinti atskaitos tašką – save, kaip žmogų. Aš, kaip ir daugelis, pirmiausia žiūrėdavau, kas vyksta išorėje ir ką galiu su tuo daryti. Kažkuo pasirūpinti, prie kažko prisitaikyti, padėti keistis aplinkiniams. Nuolat dėmesys su klausimais nuklysdavo į Kūrėją, Absoliutą, Kosminę sąmonę. Tačiau Kūrėjas vis dažniau užduoda klausimus man. Vieno susitelkimo metu nukreipė žiūrėti į savo vidų. Jis mato, kaip aš skubu kurti visuomenėje pažangą, bet vėl veikiu per išorę. Tame nėra jėgos, kuri sklinda iš manęs. Veikia tik ketinimas ir geri norai. Besitelkdama sufokusavau dėmesį į savo vidų. Į savo esmę. Kūrėjas paklausė, kaip aš džiaugčiausi, jei negalėčiau veikti, matyti, kalbėti. Taip, atitraukęs priemones, parodė esmę – mano, kaip žmogaus, egzistenciją ir malonumą būti. Jaučiu, jog apčiuopiau dar tik mažus spindulėlius, tačiau, fokusuojant dėmesį jų kryptimi, pamažu atgis prigimtis.
Grįždama prie klausimo, iš kur išeiname ir kur einame, galiu daryti išvadą, kad išeiname iš savo gyvasties gelmės, iš kibirkšties, uždegusios mus savęs patyrimui, ir einame į sklaidą, kūrybą per savęs pažinimą, vis labiau įvaldydami potencialą.
Kas yra Žmogus?
Dažnai matau žmogų, kaip vieną didelę struktūrą, turinčią žmogiškojo kūno pavidalą. Jo viduje lyg mažyčiai fraktalai esame kiekvienas iš mūsų, turintis individualumą. Tačiau mus vienija paskirtis, dėl kurios esame sukurti. Kūrėjas naudojasi dviem pagrindinėmis energijomis – meile ir išmintimi. Jų pagrindu sukurtas Žmogus. Mano suvokimu, meilė, išsiskaidžiusi į daugybę jausminių ir emocinių formų, leidžia žmonėms generuoti stiprias energijas, reikalingas Visatai. Tai lyg kuras. Išmintis leidžia modeliuoti formas – pradedant mintimi ir baigiant materine išraiška. Kaip liaudyje sakoma, meile sotus nebūsi. Todėl mums reikalingos formos, kurios kuriasi kodavimo principu, išgaunant įvairias medžiagas (vandenį, augalus, kt.).
Grįžkime prie žmogaus paskirties. Darau prielaidą, kad mes, žmonės, esame energijoms pralaidžios struktūros, gebančios kurti formą. Vadinasi, pasitelkdami meilės ir išminties energijas, kuriame realybę. Joje plečiame sąmonę ir gebame vis daugiau praleisti ir sugeneruoti energijos.
Žvelgiant plačiau, kiekvienas esame multidimensiški. Žiūrėdami iš žemiškosios sąmonės taško, galime matyti ir jausti kitas savo sąmonės dalis, esančias skirtingose dimensijose. Kadangi galioja principas ,,kaip apačioje, taip ir viršuje’’, į save, kaip į žmogų, galime žiūrėti ir iš Kosminės sąmonės taško, ar bet kurio kito. Nes esame taškas, esantis visumoje. Taškas, turintis savo funkciją. Jei žiūrėtume į žmogaus kūną, matytume organus, ląsteles ir jų grupes, atliekančias savo funkcijas. Skrandžio atsakomybė – virškinti, širdies atsakomybė – varinėti kraują ir t.t. Nei vienas organas nesidairo į kitą, siekdamas tapti kažkuo kitu. Vadinasi, žmogus materijoje yra žmogumi.
Žmonės evoliucionuoja. Esame nuolat kintantys. Kintamumas yra mūsų egzistencijos varomoji jėga. Nustoję keistis ir sąmonėti, pradedame nykti. Kadangi vystėmės nepakankamai sklandžiai, dabar patiriame pagreitintą virsmą. Kūnams tai nemažas iššūkis, bet matome jau gerus rezultatus ir galime tuo pasidžiaugti. Įvykus visuminiam pokyčiui ir susijungus 12 Kūrėjų sąmonėms į trečiąją Žemę, žmogus įgauna naujų savybių, apie kurias dar nenutuokia. Tik patiria pirmuosius atgarsius. Bet faktas liks tas, kad žmogus bus žmogumi, kad ir kaip pasikeistų jo išraiška ir funkcionalumas. Žmogus turės savo atsakomybes. Kiekvienas mūsų individualiai gausime papildomas atsakomybes. Tai mūsų egzistencijos sąlyga.
Potencialas ir jo išraiškos
Tam, kad galėtume veikti, į kiekvieną mūsų yra paduodama potencialo jėga. Iš fizikos žinome, kad potencialas yra fizikinis dydis, apibūdinantis energijos kiekį, kuris tam tikrame taške yra susijęs su jėgos lauku arba energijos būkle. Potencialas dažnai naudojamas fizikoje apibūdinti energijos pasiskirstymą erdvėje arba sistemoje.
Savyje potencialą jaučiu, kaip nenutrūkstamą jėgą, srautą. Tarsi didžiulio prožektoriaus šviesa būtų sufokusuota į vaikišką kaleidoskopą. Tie spalvoti stikliukai – tai realybės suvokimas ir patyrimas per savo individualumą skirtingose dimensijose. Žemiškoje plotmėje potencialo energija, praeidama per naująjį mūsų įvairiapusiškumą, kaip per deimantą, gali žėrėti įvairiausiomis spalvomis. Jos skleisis per savybes, gebėjimus, suvokimus. Vis tik potencialas, mano suvokimu, labiausiai apima konkrečias užduotis, kryptingumą. Manau, kad potenciale yra naudojami kodai, nusakantys esminę kiekvieno mūsų sąmonės išraišką. Toliau kodai skaidosi į tokias papildomas išraiškas, kaip lyderis, kūrybininkas, mokytojas, specialistas, ir turintys išvystytą finansų bei materijos generavimo aspektą. Šios išraiškos NVR transformuojasi, įgauna kitų paskirčių. Pavyzdžiui, lyderiui buvo svarbu pirmavimas, dėmesys, pripažinimas. NVR lyderis tampa lygiaverčiu kitiems, atviras kitų nuomonei. Jis tik palaiko grupės kryptingumą ir skatina veiksmą. Jo išvardintos tiesos, sąveikaudamos su kitų mintimis, pasipildo ir nuolat kinta, bet nepraranda esminės krypties ir tikslingumo. Taip išgaunama geriausia rezultato kokybė.
