Būties kūryba

Kalba (1)

Vilmos projektinis darbas :  Kalba

Kaip save išreikšiu, taip save ir susikursiu. Kasdienybėje vyksta daug įvykių, visi jie atspindi mano išskleidžiamas energijas. Žmonių elgesys, bendravimas su manimi – atspindys manęs. Ką aš išspinduliuoju? Kaip aš pati kalbu? Kaip tariu žodžius? Ar esu sąmoninga kalbėdama?

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kas čia yra kalbėti, juk kalbėjau iki dabar, bet keisti žodžius, juos tarti su kita energija yra iššūkis protui, reikalaujantis didelės savikontrolės ir vidinių pastangų nepasielgti taip, kaip buvo įprasta anksčiau.  Keisti, stebėti savo tariamus žodžius, išlaikyti save atitinkamoje būsenoje, apčiuopti NVR būsenas – yra darbo.

Žvelgdama į savo pokytį kalbėjime, pastebėjau daug švelnesnę, atlaidesnę, ramesnę kalbą. Vidinis virsmas palietė visus manosios žemiškosios sąmonės aspektus. Iš pradžių buvo keista stebėti, kaip pasakius kažką nekyla reakcija, nejaučiu jokio neigiamo jausmo. Žinoma yra dar momentų, kai jaučiasi kažkoks susierzinimas, bet tada kai yra mano kažkoks sureikšminimas, noras, kad būtų pagal mane.

Pastebėjau, kaip vidinė būsena išskleidžia savo tam tikrą kalbėjimo unikalų savitumą. Kalba tampa rami, apgalvota, žodžiai paprasti, bet  turintys gyvybės, kalbos tonas pakitęs. Tie patys žodžiai, bet sakomi iš savo susikaupimo daro visai kitokį poveikį klausytojui. Kitas žmogus tarsi taip pat yra priverstas kalbėti pagarbiai ir su tokia pačia ramybe, kaip ir aš.

Sąmoningai kalbėti didis darbas, valdyti kalbą, tarti žodį, išleisti garsą – tai galia, atsakomybė.

Kalbėti,  gražiai dėlioti mintis, su pakylėta nuotaika, su meile ir tyrumu širdyje. Sakyti žodį paskatos, gerumo, ramybės šleifu. Žodis užtvirtina skleidžiamą energiją, jis uždeda antspaudą ant mano kūrybos drobės, jis nupiešia paveikslą, kurį pati skaitysiu, matysiu, išjausiu.

Norėdama lygiavertiškai bendrauti su Subtiliuoju pasauliu turiu prisiimti atsakomybę. Mano atsakomybė su kokia intencija kreipiuosi, mano atsakomybė, kokius žodžius pasirenku, su kokiais įrankiais kuriu santykį. Tik mano pačios reikalas atrasti jėgų, sugebėjimų, laiko tam santykiui palaikyti.

Mąstymo keitimas, tai didžiulis pokytis gyvenimo krypties. Pakeitęs mąstymą, pakeisi ir kalbėjimo manierą, pakeisi tariamus žodžius. Ne tik pakeisi savo kasdienybę, bet ir praplėsi savo matymo, pajautimo lauką.

Atkreipęs dėmesį į skleidžiamą savo poziciją, vibracijų kokybę kalbėjimo metu, suprasi, koks reikšmingas yra ištartas žodis su tinkama energija, kokį poveikį daro tavo gyvenimo matricoje ir ne tik tavo.

 

Kalbėti reikia iš širdies. Susilieti su širdies skleidžiama meilės energija ir pripildyti žodžius aukšta energija, kuri pakylėtų, padrąsintų ir kalbantįjį ir tą, kuris klausosi.

Labai dažnas kalbėjimas nepagalvojus iš kokios pozicijos kalbi nuveda į beprasmį energijos švaistymą. Kalbėjimas yra energijos atidavimas, išskleidimas. Žmogus kalbėdamas kuria aplinką ir ta atiduodama energija parodo, kokios kokybės yra kūryba. O kurti norisi kokybiškai, tad svarbu atkreipti dėmesį į tikslingą, savalaikę ir pakankamą kalbą.

Kokia yra kokybiška kalba? Pirmiausia tai tiksliai žinojimas, išjautimas su kokia būsena kalbu, ar tai išskleis teigiamą energiją, ar žodžiai parinkti tikslingi ar jų pakanka norimai informacijai perduoti. Ar tariami sakiniai aiškūs, logiškai išdėstyti, ar pasakyta informacija pagrindžiama t.y. ar kalbantysis aiškiai pats supranta ką sako. Kokybiška kalba, kai logiškai protu sudėtas tekstas yra išjaustas širdimi ir teka iš širdies. Kalbėjimas iš širdies atveria žmogaus tikrąją esatį, parodo nuoširdumą, atskleidžia vidinį grožį, dvasinį gylį, brandą.

NVR žodžiai kinta, jų skleidžiama vibracija aukšta, prasmė pasikeičia, vartojamų žodžių kiekis ir tikslingumas įgauna reikšmę.

Kasdienis bendravimas žmonijai yra labai svarbus. NVR bendravimas tampa ne tik svarbus, bet ir reikšmingas. Tikslios žinutės perdavimas su atitinkama, tam momentui reikalinga augimo vibracija, keičia praplečia naująją realybę. Žmogus gavęs kokybišką informaciją gali tikslingai keisti savo požiūrį, savo supratimą, pasimokyti iš savo veiksmų daug greičiau.

Kalba sklindanti iš kalbančiojo širdies ir kuri nėra apsukta egoistinių ketinimų, o neša tyrą žinią, sukuria teigiamus energijų srautus.

Gyvendama NVR ir skleisdama per kalbėjimą savo tyrą tiesą, kuriu, užtvirtinu save naujojoje realybėje.

Perskaičius tai, ką užrašiau, iškilo mintis, kad NVR kalbėjimas bus naudojimas tikslinei žinutei perduoti. Tokie draugiški pasikalbėjimai apie viską, bet ką ir pan. išnyks. Žmogus pradės vertinti savo energiją, sąmoningai naudos vidinius resursus ir kūryba įgaus gryną, tikslią, apskaičiuotą išraišką. Bendravimas toks, koks yra dabar, visiškai pasikeis, pereis į subtilesnių kūnų bendravimą, atsiras nauji santykių kūrimo instrumentai ir kalbėjimas įgaus mechaninio įrankio savybę. Tai yra, mes bendrausim naujaisiais būdais ir kai matysime, kad kitas žmogus nesupranta kažko, tada kalbėjimą pasitelksim, kaip pagalbinę priemonę.

Kaip susikalbėsim NVR? Ogi kalbėsim iš tyro ketinimo, tardami švelnius apgalvotus žodžius. Lengva kalbėti esant stabilioje būsenoje, kai jautiesi tvirtai, kai jauti darną su savimi, tai ir sakomi žodžiai neša darnos, atgaivos bendrumo, supratimo energijas. Taip sklinda ir įsitvirtina materijoje norima informacija.

Kad kalba būtų atsinaujinusi ir neštų NVR virpesius ir skleistų-kurtų aplinką, reikia įdėti pastangų savo vidiniam pokyčiui. Labai atidžiai stebėti savo minčių kuriamus vaizdinius, išgryninti naujas mintis, naujus pojūčius. Griežtai tai kas sena, kas neša neigiamą energiją palikti praėjusiam pasauliui. Tvirtas apsisprendimas gyventi NVR reikalauja savikontrolės, atidumo ir naujo veikimo naujai: naujai mąstyti, atrasti naujų žodžių, pasižiūrėti su kokia intencija yra išsakomi kasdieniai žodžiai.

Gyvenant kasdienį įprastą gyvenimą pastebėjau aplinkinių žmonių pokytį mano atžvilgiu. Mano kalba pasidarė ramesnė, noras atsakyti iš inercijos vis mažiau pasireiškia. Pastebiu, kaip naujoji aš tikslingai pasirenku ramų toną, suvaldydama sukilusias drumzles iš buvusios realybės, taip tas ramumas nuginkluoja kitą pašnekovą, taip reakcijos aplinkinių tampa neutralios be neigiamumo išreiškimo.

Susikaupęs, nurimęs, paleidęs vidinį susikaustymą, tiesiog būti paprastu laidininku, iš tokios pozicijos pradėti kurti savo kūrybą. Paprastumas, nuoširdumas ir ramybė leidžia lengvai sklisti mintims ir taip naujos pokyčio, džiaugsmo energijos įsilies į dienos įvykius, sukurs lengvą bendravimą, taip pasklisdamos ir į kitų žmonių suvokimo lauką. Kad ir sąmoningai kitas nesuprasdamas NVR egzistavimo, per laiką susikurs naujų vibracijų imtuvai. Dalelytės NVR įsiskverbs į kito žmogaus lauką ir taip privers kisti mąstymui, pasaulio suvokimui ir pajautimui.

Kokios yra NVR  naujosios mintys?

Mintis ji ateina iš kosmoso ir ieško įsitvirtinimo pirmiausia žmogaus minčių lauke, po to mintis paverčiama veiksmu ar žodžiu. NVR mintys visiškai keis realybę, neš pokytį, kuris visiškai pakeis žmogaus suvokimą apie gyvenimą ir jo paties, kaip žmogaus buvimo prasmę.

Kai kalbu tiesą ji yra tokia, kokia yra ir vidus žino. NVR jausminė sistema pajėgi priimti tiesą, pajėgi įvertinti savo kūrybos rezultatą be jokio vertinimo, tiesiog konstatuoti faktą. NVR jausminė sistema priima informaciją tokią, kokia ji yra – neutrali. Jos neliečia, nežeidžia žodžiai, ji neturi dirgiklių į reakciją.

NVR jausminėje sistemoje visiškai eliminuota žodžio, kalbos nešama emocinė reikšmė. Žodžio įkrova susidaro iš esamos būsenos (pasirinktos būsenos pagal norimą rezultatą).

Gyvendami aukštesnėse vibracijose tariamos kalbos žodžių nepakeisime, galim sugalvoti naujų žodžių, bet pagrindas išliks. Tad keičiasi tų pačių žodžių reikšmė, nešama informacija. Naujai įkrauta kalba susikalbėti gali tam tikrame lygyje esantys, suprantantys, sugebantys priimti naujuosius impulsus žmonės, naudodami tuos pačius žodžius.

Pačio žodžio reikšmės suvokimas, išskleidimas parodo, kokios tavo paties vibracijos. Kiekvienas žodis turi daug reikšmių, daug atitinkamų vibracijų nešančių skirtingą informaciją.

NVR kalbame išjausdami, vadovaudamiesi jau naujomis vertybėmis-dorybėmis ir mūsų kalboje vyrauja atitinkami žodžiai. Kai kurie dabar vartojami žodžiai visai išnyksta iš kalbos, kaip neturintys NVR dažnio.

Žmogus NVR pakitęs, įgavęs naują struktūrą į aplinką skleis naujumo dažnius.

Kaip gyventi vedamai širdies?

Vidinė jėga išskleidžianti veikimo energijas, valia pasireiškia pačiam žmogui padarius sprendimą keliauti, veikti, daryti tai ką jis sugalvoja. Argi nedarymas yra susijęs su pasitikėjimo buvimu? Taip, kiek pasitikiu tiek padarau, kiek tikiu tiek turiu, ir niekaip kitaip. Paimti savo tikėjimą ir išplėsti, praeiti pro sukurtus blokus ir išlaisvinti save, savo vidų. Leisti vykti naujiems dalykams, sau leisti patirti naujumą ir gėrį. Tiesiog reikia pasitikėti Kūrėjo vedimu, tiesiog žinoti ne protu o širdimi, kad aš saugi, kad aš Kūrėjas ir Absoliutas esame vienis.

Vienis – bendras darinys, mes neatsiejami, neatskiriami, mes susilieję. Mūsų energijos kuria pasaulį. Mes esame tyroje meilėje ir stabilume. Mes esame būtis erdvėje ir erdvė yra mumyse. Mes esame vienis visumos. Mes esame pati visuma. Ir tyras širdies plakimas atkartoja vienybės dažnius. Kaip pulsuojantis kraujas, energijos pasiskirsto tolygiai per mus.

Įsileiski pagarbos lašelį į savo gyvenimą, į savo mintis, į savo būvį su mumis, Pagarba tai surišamoji materija, suteikianti pasitikėjimo, duodanti abipusį ryšį. Išskleisk pagarbą pasauliui, išskleisk pagarbą sau. Gerbk save, gerbk Kūrėją, Absoliutą, gerbk visus aplinkinius. Taip sukursi ryšį pagarbų, nuoširdų, meile pagrįstą, kuris augins džiaugsmo vaisius, pasitikėjimas įgaus naują prasmę. Kasdienis gyvenimas taps paprastas ir lengvas, pilnas atlaidumo, paprastumo, tikrumo. Melas ir panieka pasitrauks. Tada tyrumas turės erdvės plėstis, įsitvirtinti.

Bendravimas NVR skleisis iš tyrumo ašies, norėdamas perduoti kažkokią informaciją, kad kitas suvoktų tikrąją prasmę, tyrumas yra ta sąlyga, tas laukas per kurį, turės pereiti bet kokia informacija. Ir tik tada kalbėjimas, rašymas ar kiti perdavimo būdai įgaus galią kurti realybę. Be žmogaus tyro ketinimo nesikurs aplinka. Nebus tyrumo, žmogus gyvens be kūrybinės galios.

Kalbėjimas iš tyros širdies iškart atras atgarsį kitoje širdyje, turės gydomąją, kūrybinę, keičiančią galią. Galima sakyti žodžiai su tyrumo lašu, plės, daugins patį tyrumą žemėje ir už jos ribų. Taip stiprės tyrumo galia materijoje, taip tyrumas perdengs pačią materiją ir galiausiai kiekviena materijos forma bus sukurta tyrumo pagrindu.

Kaip manyje įsitvirtina tyrumas?

Pirmiausia stabiliai jaučiantis esamame momente, tada pasimato kokios mintys ir kokios vidinės būsenos užima mano dabartinę poziciją. Kur yra sutelktas mano dėmesys.

Būnant stabilume ir stebint save įsigalina sąmoningas veikimas, pasirinkimo momente atsiranda variantai iš kurių kursiu. Va čia ir atsiranda tolimesnė kūrybos kryptis. Ar pasiduosiu inercijai iš seno, ar valingai pasirinksiu tyrą ketinimą, tyrą jausmą, tyrą sąžiningumą būti naujume, naujame būvyje.

Sąmoningas pasirinkimas veikti iš  naujumo, su naujuoju sąmonės kanalu, būnant stabilume plečiasi tyrumas, jis įsilieja į minties energiją, tyrumas paliečia širdį ir išskleidžia švelnų stabilų jausmą, būseną. Dėmesį sutelkus tik į šią būseną skleidžiasi džiaugsmo energija, palaima būti momente. Kūnas tada savaime atsipalaiduoja, kvėpavimas pasidaro ramus, gilus. Ramybė apgaubia protą, širdį ir širdis tarsi didėja, jausmas iš širdies centro eina į gylį.

Stabilios kalbos išlaikymas, kai pats ramiai ir stabiliai esi savo ašyje. Tik nuo  vidinio susikoncentravimo į savo naują būvį galiu į išorę pažvelgti iš šalies ir pasirinkti veikimo įrankius. Kokius tiksliai žodžius pasakysiu, ar tie žodžiai bus pagarbūs. Nesvarbu, kaip kitas žmogus kalba, kokį toną naudoja, svarbiausia mano kūryboje mano pačios intencija, mano pačios vidinio pasaulio atskleidimas.

Pažindama savo vidinį pasaulį aš sukuriu santykį pati su savimi. Daug kartų pasielgus priešingai, nei mano protas yra įpratęs, galiausiai jis priima pokyčio idėją ir kaskart lengviau žengti naujumo, sąmoningumo keliu. Kovoti nereikia, tik lengvas darymas tai ką atneša pirma mintis, ką siūlo Kūrėjo švelnus kuždesys.

Be manęs mano NVR nesusikurs, tai kokia aš turiu būti, ką savyje turiu išjausti, pamatyti, kad naujoji realybė skleistųsi? Aš turiu netrukdyti energijai tekėti, dėmesį sutelkti į tai, kas virpa manyje. Pamatyti save savo vidiniais pajautimais.

Aš jau esu pakitusi, mano struktūra kita, tik aš, kuris nemąsto protu, nekalba mintimis ir yra neutralus stebėtojas, kuris gali suvokti, kuris gyvena gyvenimą amžinybėje, pamatęs stygą, ją atgaivina groti muzikai.

Mano protas nori galios, tik kam protui reikalinga ta galia. Aš, kuris viską stebėjau, aš turiu tuos įrankius pasaulio kūrimo.

Kai atlaisvinu protą ir matau, kaip praeitis vis labiau ir labiau atitrūksta nuo mano dabartinio gyvenimo. Kai eini į priekį, žingsnių atgal nedėlioji, tiesiog eini tolyn, grožiesi besikeičiančiais vaizdais ir žengi su ramumu, žinai jog ten, kur eini yra tavo namai. Ir tegul kelias būna toks, koks jis yra. Namuose šilta, ten laukia tavęs, ten gyvena meilė.

Kiti įrašai

keyboard_arrow_up