Gintaras Jasinskas. SANTYKIAI NAUJOJE REALYBĖJE
Nesu geras santykių specialistas, nes esu ir pats padaręs rimtų klaidų gyvenime. Tai įtakojo ir mano gyvenimo kelią, tuo pačiu koregavo ir vertybių sistemą, gyvenimo pasirinkimus, netgi ir tai, kad aš dabar esu šioje Mokykloje. Nėra to blogo, kas.. O tikriausiai ir neįmanoma neklysti – iš klaidų mokomės Žemėje.
Kokie galimi ateities santykiai tarp žmonių ir šeimoje? Kokiomis bendravimo ir bendradarbiavimo vertybėmis ir principais turėtume vadovautis, kad ateityje žmonija klestėtų ir vystytųsi iki kosminės civilizacijos?
Mano nuomone, dauguma šių santykių principų jau yra egzistuojantys. Jie netgi surašyti religijose draudimų ar įsakymų forma – visose religijose tai užfiksuota. Tik tai dažniau yra negyva ir taikoma labiau mechaniškai.. Greičiau jie nėra realizuoti, nei kad jie būtų vyraujantys.
PRINCIPAI IR VERTYBĖS
- Nekenk
Tai pats paprasčiausias, universalus ir, galimai, lengviausiai suvokiamas principas. Jį laisvai gali kiekvienas interpretuoti pagal savo vertybių sistemą ir paprastai naudoti savo gyvenime. Nepaisant netgi kultūrinių skirtumų, jei šiuo principu vadovautųsi dauguma žmonių, būtų proveržis žmonijos istorijoje. Įsivaizduokim – turėtų baigtis visi karai, žmonių ir gamtos išnaudojimas, dauguma veiklų taptų nereikalingomis – ginklų pramonė, kariuomenės ir policija taptų nereikalingomis. Beatodairiška ir godi verslo įmonių veikla būtų vertinamos kritiškai. Naujos technologijos būtų išskirtinai naudojamos žmonių interesams – sveikatai, bendravimui ir kūrybai.
Vienas vienintelis žodis ir jo laikymasis – o poveikis būtų begalinis.. Jei šis žodis būtų gyvas žmonių sąmonėje ir dauguma žmonių juo vadovautųsi.. Labai tikiu, kad šis žodis ateityje bus paprastu saugikliu ir veiksmų vardikliu, kuris didins elgesio sąmoningumą ir minčių skaidrumą.
„Nedaryk to, ko nenorėtum, kad tau būtų daroma“. Tai krikščioniška šio principo atmaina. Kaip ir tas pat principas, tačiau jau čia prasideda proto išvedžiojimai. Kur yra riba to darymo, jei aš nesu patyręs savo veiksmų pasekmių? Jei aš nesuvokiu, kokį skausmą galiu sukelti – to nėra mano patyrimų koordinačių sistemoje.
- Pagarba ir lygybė
Kuriant esamus tvarius santykius ir rūpinantis ateities kartomis, natūraliai kyla pagarba viskam, kas egzistuoja – visiems žmonėms, gyvūnams ir gamtai, visai kūrinijai. Sakoma, kad pagal kosminį principą visi žmonės yra lygūs – visi esam lygūs Visatos gyventojai. Skiriasi tik mūsų sąmoningumo lygis, bet tai nėra priežastis kažko negerbti ir laikyti save pranašesniu prieš kitą. Nuoširdus noras priimti kitokį žmogų – su savo kultūriniais, socialiniais ar asmeniniais skirtumais. Priimti ir nevertinti, neteisti..
- Žmogiškumas ir atjauta.
Žmogiškumo principas taip pat turi būti gyvas. Šių dienų visuomenėje dažnai vienas kitą matome, kaip konkurentą, ne kaip bendrakeleivį. Ne kartą esame įskaudinti, o skaudžiausiai – pačių artimų žmonių. Sunki vaikystė, sunkūs santykiai su tėvais, emocinės traumos. Po to viskas perkeliama vaikams. Užsidarę širdys ir meilės sąvoka tampa svetima ir nesuprantama.
Kažkada vaikystėje skaičiau pasaką „Šaltoji širdis“. Paliko didelį įspūdį mintis, kad gyvenimo pabaigoje širdis bus sveriama ir taip matuojamas nugyventas gyvenimas. Ir svorio matas – nesavanaudiškai padaryti geri darbai. Pasakos ateities vizija – kada nors, ateityje, žmonės varžysis ne dėl turtų, šlovės ir pripažinimo, o kieno širdis didesnė – kas nesavanaudiškai padarė gerų darbų kitiems.
Šią pasaką prisiminiau, kai jau pats nebepakėliau savo uždarytos širdies. Užblokuoti jausmai, netgi nenoras gyventi – tai buvo reali patirtis.
Atverti savo širdį ir sulaužyti paties uždėtus šarvus – labai nelengva. Reikėjo atleisti, priimti situaciją, išleisti skausmą ir vėl gyventi toliau. Ir svarbiausia – padaryti tai padėjo tiesiog geri žmonės. Padėjo išgyti, išmokti gyvenimo pamoką ir judėti tolyn.
- Bendradarbiavimas ir pagalba.
Supratingumas ir atsižvelgimas į skirtingas nuomones ir patirtis. Pasitikėjimas ir skaidrumas, atvirumas santykiuose. Empatiškas bendravimas, siekiant vystyti kiekvieno gebėjimus, atvirkščias dabartinei konkurencijai ir siekiui dominuoti tarp žmonių.
Džiugesys dėl kito sėkmės ir pasiekimų. Tai dar viena savybė, kuri yra labai reikalinga ir kuri sunkiai pasiduoda įvaldoma. Atvirkščia dabartiniam atviram arba pasąmoniniam pavydui, kai tyliai džiaugiamasi, jei „kaimyno namas dega“.. Sakoma, kad jei žmogus nuoširdžiai džiaugiasi kito žmogaus sėkme ir pasiekimais, jo energetiniame lauke atsiranda tokios pačios pasiekimų savybės.
- Atsakomybė ir teisingumas.
Suklydai – prisiimk atsakomybę. Taip tai sunku, tačiau tai greičiausiais kelias ištaisyti klaidas. Asmeniškai patyriau, kaip sunku priimti situaciją ir priimti savo atsakomybės dalį. Lengviausia ieškoti kaltų aplinkoje, visuomenėje, santvarkoje ir t.t. Tačiau.. Visada yra kita medalio pusė ir tai yra tavoji atsakomybė. Nesam mokyti kaip priimti atsakomybę ir taisyti klaidas. Esam išmokyti slėpti atsakomybę, nes šiandien tai lygu kaltei, bausmei ir gėdai.
Nesam mokyti Karmos įstatymo, tačiau mūsų pasirinkimai mus pasivys. Tai tik laiko klausimas. Tačiau daug svarbiau šį laiką sutrumpinti ir dar esamam įsikūnijime ištaisyti klaidas. Kosminis teisingumas vis tiek įsigalės.
Jei reikia – atsiprašyk. Tai labai sunku, tačiau akmuo nukrenta.. Nes – pasikeičia širdies vibracijos.
Atsiprašymas bus veiksmingas tik tada, jei žinosi, kaip taisysi klaidas. Atsiprašau, jei kam nors pakenkiau. Atsiprašau – aš to nenorėjau. Ir, jei reikia, po atsiprašymo dar turi sekti nuoširdi atgaila. Reikia laiko – suvokti, priimti situaciją. Nekaltinti ir nebausti savęs.. Tada jau tikrai elgsiesi kitaip, jei nuoširdžiai gailėjaisi ir nusprendei elgtis kitaip.
- EGO
Tikriausiai viso šio dabartinio santykių chaoso karalius yra žmogaus ego.
EGO, kaip žmogaus viršenybės prieš kitus žmones, visuomenę, gamtą, kartais netgi žmonių įstatymus, kartais netgi drąsa paminti Kosminius Įstatymus. Toks EGO – praeitis. Arba toks EGO susinaikina pats. Ir civilizacijos raida baigiasi.. Arba žmogus suvaldo savo Ego ir tai tampa priemone ir įrankiu vystytis ir kurti.
Ego, kaip žmogaus savitumo ir unikalumo išraiška galėtų būti žmogaus ateitis. Kūrėjo žmogui suteikta išraiškos ir kūrimo galimybė, Kūrėjo suteikta energija, tik žmogui Kūrėjo suteikta energijos įvaldymo galimybė, teisingai naudojantis laisvos valios principu ir pasirinkimais.
Gal visa tai yra per daug idealu ir panašu į utopiją – ir, tuo pačiu, nerealu. Vertinant, kad visa žmonija palaipsniui, bet realiai turėtų keisti savo vertybes.
Tokie santykiai gali realizuotis atskirose šeimose, bendruomenėse, gal būt ir atskirose valstybėse. Ir tai galėtų tapti pavyzdžiu kitiems – sekti paskui geriausius pavyzdžius. Nes tokie santykiai suteikia džiaugsmą, tokie santykiai leidžia realizuotis geriausioms žmogaus savybėms ir gal netgi Kūrėjo sumanymui..
