03.14
Išgyvenu keistą situaciją. Atrodo, kad visas mano įdirbis, kuris kalba apie mane, pristato mane visuomenėje, yra ištrintas. Visas darbas kuriant abi mokyklas – ištrintas. Jaučiausi kaip žmogus, kuris visą gyvenimą sunkiai dirbo, kad kažką sukurtų, o atėjus jaunimui (ateičiai) to niekam nebereikia. Ir išeinu į užmarštį. Vis galvodavau, kad mano knygos įeis į istoriją, bus svarbi sudedamoji dalis, kalbanti apie subtilųjį pasaulį, o dabar tas pasaulis visiems savaime prieinamas ir mano darbas tapo nuliniu. Nesitikėjau to pajusti. Atrodo, tiek daug ko atsisakiau tam, kad užaugčiau ir padaryčiau kas privalu, o dabar to niekam nebereikia ir kitiems naujos galimybės atsiveria tarsi savaime, lengvai r paprastai. Visą savo gyvenimo patirtį „nuleidau į kanalizaciją“.
Po to atėjo pajautimas, kad materijoje griūva visas mano gyvenimas: šeima, namai, net tiesa, kurią skleidžiau, tarsi perimama kito žmogaus, ir niekas nebeprisimena manęs.
Manęs visai nebelieka. Ir ką dar galėjau patirti blogiausio – tai, kai nebejaučiau, kad veiktų kūrybinė mintis. Tampu tokiu robotu, kuris geba daryti tik paprastus fizinius darbus, o kurti ar suprasti tiesą man jau nebeįmanoma. Namų, šeimos, sveikatos, praeities netektis neatrodė tokia skaudi, kai pajaučiau, kad netenku gebėjimo mąstyti, išjausti, planuoti, kurti. Tai buvo pačios juodžiausios dienos.
Aplinka pradėjo į tai reaguoti. Atsirado žmonių, kurie atvykdavo manęs „gelbėti“. Kai tapau tokia pažeidžiama, tai daug netikslinių sąmonių pradėjo aktyviau veikti ir mane dar labiau silpninti. Porą savaičių nesuvokiau, kas ir kodėl taip vyksta, kol galiausiai priėmiau sau sprendimą, kad taip būti negali. Padariau kelis sprendimus, išsakiau savo valią kaip planuoju gyventi, ir visai tai gyvenimo griūčiai, kuri jau jautėsi eteriniame plane ir jau buvo pradėjusi įtakoti fizinį gyvenimą, pasakiau STOP. Aš pati kuriu savo gyvenimą.
Sugrįžo gyvybingumas, galia mąstyti ir veikti. O visa kita jau sprendėsi eigoje. Tai iš eterinio plano išnyko visa informacija apie mane, nutrūko daug santykių ir sufokusavau save naujoje kūryboje. Savo tiesoje.
04.03
Po pamokos pajaučiau, kaip atėjo Viešpats Maitrėja ir pasakė, kad su manimi atsisveikina. Jis išėjo iš mano senojo kanalo, išėjo iš mano 7D lauko. Tikiu, kad su juo pakitusiu, su jo Budos sąmone susitiksiu ir kartu kursime, bet tas Maitrėja, kurį tiek laiko pažinau, jau pasitraukė iš tos erdvės, kurioje gyvenau ir iš kurios jau pati išeinu.
04.04
Elohimas Alfa meditacijoje paėmęs mane už rankos nuvedė į susitikimą su kitu Kūrėju. Nenorėjau eiti, matyt nenorėjau užfiksuoti pokyčio. Tas kitas Kūrėjas atrodė labai senas, palinkęs prie stalo kažką veikė ir kai pamatė mane, nusišypsojo tarsi sakydamas: aš žinau, ką reiškia tavo atėjimas. Iš tikro, tas Kūrėjas man pasirodė labai savas ir artimas. Ir tik vėliau supratau, kad tai buvo pažintis su pakitusio Kūrėjo sąmone, kuri atrodė sena, nes ilgai laukė ateinančio žmogaus. Taip pirmą kartą suvokiau, kad kinta ne tik žmogaus sąmonė, ne tik subtiliųjų mokytojų sąmonė, bet ir paties Kūrėjo sąmonė kinta.
Septyni sąmonės ciklai skleidžiasi Kūrėjo arkanlgeliškos sąmonės lygmenyje. Ir esybės sukurtos yra tame lygmenyje. O kai dėka šviesos diodo įnešto į žmogaus vidinį sąmonės kanalą potencialo energija, tai pradėjo kurtis naujas sąmonės lygmuo – Didžioji sąmonė ir ji suaktyvini Kūrėjo elohimišką sąmonę. Materijoje skleidžiasi Kūrėjo elohimiška sąmonė. Jei Kūrėjo arkangeliškoje sąmonėje vyravo meilė, palaikymas, jausmingumas, darbas su energijomis, tai elohimiškoji Kūrėjo sąmonė pasižymi tikslingumu, racionalumu, veikimu. Nebereikia tiek daug laiko skiriama apmąstymams, svarstymams. Yra mintis ir veiksmas.
Be to, Didžiojoje sąmonėje aktyvinasi kosminė sąmonė. Ji atėjusi iš užvisatinių erdvių turi labai daug galios veikti. Ir jeigu ji nebus suvaldyta Kūrėjo, ji gali suaktyvinti žmoguje netikslinius maginius gebėjimus, ar net sugriauti kai kuriuos kūrybinius projektus. Tik išsiskleidusioje elohimiškoje Kūrėjo sąmonėje mūsų kosminė sąmonė gali tikslingai veikti ir ji sukuria naujo gyvenimo sąlygas.
