Nors ir nesijaučia, kad laikas bėgtų greitai, bet vis tiek toje dienoje tiek įvykių, kad nespėju juos apmąstyti, aprašyti ir su jumis pasidalinti. Kai kada dienos patyrimais pasidalinti sudėtinga, nes jie nesutelpa į vieną dieną, į aiškų suvokimą. Kai nori pasidalinti žemiškais įvykiais, tai čia viskas aišku – buvo taip, vertinu taip, išmokau tai ir tai. Bet, kai įvykiai vyksta subtilioje pajautiminėje erdvėje, ne viską gali iš karto suprasti ir negali pasakyti apie ką tai yra?
Tai, apie ką buvo šis mėnuo, nuo paskutinio pasidalijimo? Tai apie smagų šventinį laikotarpį, apie įdomių diplominių darbų skaitymą, apie metų planų sukūrimą arba, teisingiau pasakius, išsiaiškinimą, kur stipresnės palaikančios energijos susitelkia ir į ką orientuoti savo veiklas. Tai laikas, kai susispaudi į nežinojimą, kas esi ir į išsiskleidimą bei supratimą, ką gali. Tai laikais, kai mažais žingsneliais įsitvirtini vis kitokios realybės pozicijoje.
Įdomus metas. Labai daug veiksmo vyksta tyloje, užsisklendime, vidiniame patyrime. Tiesa, žiema, tam geriausias laikas, tokiu lietingu oru ir nesinorsi daug fizinių veiklų.
Savo teorijoje vis pakalbu apie tris Žemes. Kalbu apie tai, kad yra trys, labai skirtingo pobūdžio, realybės, kurias žmogus gali patirti. Viena realybė jau nueinanti, kita tik įvaldoma, o jau su visu svoriu ir jėga bunda trečioji realybė.
Ir mano veiklos tarsi atspindi tris realybes vienu metu. Mokytojai pasiūlė ir savo trijų „7 sąmonės augimo ciklai“ knygų atrinkti tikslinius tekstus, kurie atitinka šios akimirkos svarbumą ir paruošti naują knygą, kurią pavadinsiu „Pažinta sąmonė“. Tuo tarpu, atstovaudama antrinės Žemės poziciją, vedu užsiėmimus „Būties kūryboje“ ir rašau knygą apie Didžiąją sąmonę, kuri vadinsis „Nepažinta sąmonė“. O tretinės Žemės realybė jau spinduliuoja labai naujomis žiniomis, nauja jėga, kuria tęstinius mokymus, ir pareina informacija dar kitai knygai.
Ir visus darbus reikia padaryti, negali sau pasakyti, kad tai nelabai įdomu, ar į tai sunku susitelkti. Visa kas turi būti padaroma sinchronizuotai.
Kai minėjau, šiuo metu skaitau savo projekto dalyvių diplominius darbus, labai džiaugiasi širdis matant, kaip išmoko mąstyti, išjausti, aprašyti. Naujos tiesos skleisis proporcingai platėjančia kryptimi. Naujos tiesos pasieks kiekvieną žmogų jau per jo išlaisvintą sąmonės kanalą, per jo naujuosius subtiliuosius įgūdžius, per užaugintą pasitikėjimą savimi ir savo vidiniais pajautimais. Dar Mokytojai paragino daugiau informacijos paduoti per YouTube kanalą. Tai žemiški ir nežemiški darbai, kurie užpildo dieną. Bet tuo ir džiaugiuosi, nes esu pastebėjusi, kad laisvo laiko turėjimas sukuria daug problemų. Pradedi abejoti ką ir kaip daryti, pradedi liūdėti, kad nesigauna kaip norisi, pradedi manyti, kad kažko negebi. Bet, kai nėra laisvo laiko – tai tiesiog darai ir jau vėliau gali pasidžiaugti, kad net nežinodamas kam to reikia, net nežinodamas ar gebi, žiūrėk viską padarai ir rezultatai yra geri.
Norisi patarti – jei manai, kad neturi su kuom dalintis savo mintimis, kad neturi žmonių savo projektuose – tu daryk tiek, kiek gali šią akimirką ir su tiek, kiek turi žmonių tave sekančių šią akimirką. Nes darant, vis tiek tave pastebės, tave pamils, su tavimi pradės kurti kartu. Jei nedarysi, gailėsiesi savęs, kad neturi su kuo daryti, tai tikrai niekas ir neišsijudins. Niekas nepabels į tavo duris ir nepasakys – pasaulis tavęs seniai laukia, išeik, pasirodyk, koks esi nuostabus. Karalių laikai baigėsi, kai užtekdavo juo būti ir jau buvai nuostabiausiu. Reikia dirbti, kad pasauliui būtum reikalingas, o teisingiau, sukurti savo erdvę, kurioje tu kuri pasaulį tokį, kuriame tiek tau, tiek kitam gera. Tik tą akimirką supranti, kad savo darbu sukuri tai, kas pasauliui bus įdomu. Be paprasto darbo niekas nesigauna. O kai esi įpratęs keliauti po subtilias erdves ir patyręs tų erdvių minties realizacijos greitį ir gerus jausmus, nėra paprasta grįžti į žemesnio dažnio kasdienybės realybę, kurioje tik per veiksmą įmaterini savo naujus pajautimus ir naujus siekius. Bet kartu ir džiaugiuosi, kad taip yra. Darbas nuima susireikšminimą, koks aš čia nuostabus esu Kai daug darai, nebegalvoji ar tu čia šaunus ar ne, tu žinai, kad reikia padaryti, žinai, kad tai tave ugdo, kartu susidarai sąlygas naujoms patirtims ir tikslingam augimui, o tavo augimą įvertina subtiliosios sąmonės ir įsijungia į bendrakūrybą.
O kai turi planų trejose realybėse, tai turi trigubai greičiau daryti, ką reikia žemiškame plane ir gebėti peržiūrėti kaip energijos persipina per tas tris realybes: ar nestringa kurioje nors dimensijoje kuriančioji energija ir neblokuoja kūrybinių srautų kitose dimensijose. O čia taip pat daug vidinio darbo su savęs stebėsena. Ir ne vien tik minčių ir jausmų stebėsena, bet sąmonės struktūroje vykstančių procesų stebėsena, subtilioje erdvėje vykstančių procesų stebėsena, gebėjimas rasti sprendimą, kuris apjungtų į darną visas tirs realybes ir suprasti pulsaciją, kuri realybė aktyviausia ir ką tame aktyvume gali geriausiai padaryti.
