Pokytis prasideda mintyje. Pasitaiko gyvenime, kad mus įtakoja emocija, tada darome veiksmą, o jau vėliau mąstome, ką padarėme. Teisingiau, ką pridarėme . Bet tikslingą pokytį pradedame nuo minties. Nuo pamąstymo, ką norime patirti, kaip gyveni, ar tai dera su tavo vidinėmis siekiamybėmis ar ne, ar tai dera su tavo svajonėmis ir tavo galimybėmis bei gebėjimais. Pamąstome. Įprastai mąstome apie tai, ką aš jau žinau, ką aš jau patyriau ar kiti patyrė. Kuriu su tais įgūdžiais, kuriuos išsiugdžiau mokydamasis, dirbdamas, bendraudamas, stebėdamas aplinkinį pasaulį. Bet naujoji visatinė realybė yra nepažinta. Patirties dar nėra. Apie ją tik kalbama ir dar labai mažai kalbama. Tai, kaip gyventi toje naujoje realybėje, kokios ten sąlygos ir kaip man žinoti, ką daryti?
Lieka susitelkti į mąstymą. Naujoji visatinė realybė neegzistuoja, jei jos nesuvoki ir ja nepatiki. Visa kas remiasi ateities energijomis. Tai yra visa kuo, kas jau funkcionuoja Kūrėjo elohimiškoje sąmonėje. Gali tuo tikėti, gali netikėti. Kol kas naujoji visatinė realybė (NVR) nėra tokia tvirta, kad ji savaime įtakotų žmogaus gyvenimą, kaip tarkime dabar egzistuojantis karmos dėsnis. Jis įtakoja gyvenimą, nežiūrint į tai ar mums tai patinka, ar ne, ar juo tikime ar ne. NVR neegzistuoja, kol tuo netiki. Įrodymus, kad ji egzistuoja gali patirti tik tada, kai įeini į jos egzistencinį lauką. O jis egzistuoja virš 8 D. Virš įprastos sąmonės struktūros. Kol pati naujoji struktūra nesusikūrė, tu, kaip žmogus, meditacijų metu, gali per savo vidinį sąmonės kanalą pakylėti savo mąstymo galią virš septintos dimensijos ir išgyventi pirminį patyrimą, kas yra naujojoje erdvėje. Tos akimirkos patyrimas ir bus įrodymas, kad NVR egzistuoja. Bet, dažnai būna, kai meditacija baigiasi, potyriai nublanksta ir tikėjimo nebelieka. Įsijungia racionalus protas ir viską paneigia. Protas yra labai svarbus žmogaus instrumentas, tik jam reikia žinių, reikia patirties, kad galėtų patikėti. O meditacinėje būsenoje protas transformuojasi, kaip ir visa jausminė sistema ir tu realybę priimi pakitusio proto pagalba, kuris veikia aukštame dažnyje ir kuris jau turi patirties interpretuoti tam tikrus aštuntos dimensijos pojūčius.
Grįžti į savo žemiškos realybės lauką, susiduri su savo proto apribojimais ir nusprendi, kad tai, ką jautei yra netikra. Nusprendei, vadinasi, išreiškei valią netikėti. NVR nebelieka. Nebeegzistuoja net mintyje. Bet, gyvenimas eina toliau, išgyveni pačias įvairiausias situacijas ir vieną akimirką, kada esi atsipalaidavęs, vidinėje harmonijoje, lengvume imi ir netikėtai išjauti tai, kas egzistuoja virš tavo suvokimo ribos. Ima tavo sąmonė ir nuskraidina tave į aukštesnio dažnio būsenas, kur išsiskleidžia tavo subtilusis protas ir subtilieji pojūčiai. Ir vėl patiri, kad gyvenimas yra kitoks. Antras patyrimas, kuris įvyksta netikėtai, ir tarsi nuo tavo pastangų tai nepriklausė, duoda protui žinutę – vis tik, egzistuoja kažkas daugiau, nei aš priimu, nei aš sutelkiu dėmesį apie tai pagalvoti, nei aš tikiu. Ir gali būti, kad tas naujas patyrimas būna toks netikėtas ir protu nepaaiškinamas, kad jį sau įvardiji stebuklu. Stebuklas turi savo žavesį. Juo yra lengviau patikėti, nei aiškiai suvokiamomis loginėmis patirtimis. Kai kada nauja tiesa tau atrodo labai logiška, bet vis tiek ja netiki ir nepriimi. O užtenka išgyventi stebuklo jausmą ir iš kart tai tampa sava, priimtina. Suveikia subtilieji jausmai. Suveikia jausmo jėga, kad mintis apsigaubtų jausmu ir tarpusavyje sutaptų: aš supratau, patikėjau ir tai jau tampa realybe. Kūrėjas moka žaisti. Jis gi žmogų taps sukūrė. Teisingiau, jis sukūrė proto instrumentą, jis sukūrė jausminę būseną, tai žino, kad norint, jog žmogus patikėtų, jis turi išgyventi jausmą.
Ir tai yra labai svarbi sąlyga. Mintis ir jausmas turi sutapti, neprieštarauti viena kitai ir tada gali drąsiai veikti, daryti tam tikrą veiksmą. Jei tu protu žinai, kad tai gera mintis ir jausmas patvirtina, kad tai atitinka tiek tavo vertybes, tiek siekiamybes, tiek galimybes, tu veiki pagal tą patyrimą. Vadinasi, veiki sąmoningai. Ir paraleliai, jei tu suvokei ir jausmu priėmei, kad tai tikra, tai ir Kūrėjas tavo patyrimą jau realizuoja kaip tikrovę. Naujoji realybė pamažu skinasi kelią į tavo realybės suvokimo lauką.
