Ketvirtoji dimensija dar labiau praplečia žmogaus eterinio kūno ribas. Eterinis kūnas ne tik sugeria žmogaus sukurtas energijas, bet ir fiksuoja tai, ką kuria jo aukštesnė, galingesnė sąmonė, ką kuria subtiliosios būtybės. Jei žmogus tik nuolat atidirbinėtų karmą, jo gyvenimas būtų liūdnas ir beprasmis. Liktų menka prasmė: atidirbti karmą ir patenkinti savo žemiškus instinktus bei norus. Nebūtų prielaidų skleistis naujoms galimybėms, nevyktų virsmas. Žmogus jaustųsi gyvenantis užburtame rate, iš kurio nėra išėjimo. Šis išėjimas – tai aukštesnio energinio lygio sąmonės kūryba. Į 4D integruoti žmogui skirti nauji gebėjimai ir galimybės. Eterinis laukas pripildytas teigiamomis, aukštesnio dažnio energijomis, kurios ne tik kuria palankią gyvenimo terpę, bet ir harmonizuoja žmogų, leidžia jam savyje atrasti naujų pojūčių, suvokimų, leidžia atsiverti naujoms žinioms. Sustiprėja tikėjimas Kūrėju, sustiprėja pojūtis, kad ne viskas kuriama žmogaus, pripažįstama ir nematomų būtybių pagalba. Taip pradeda veikti dėsniai, kurie nukreipia žmogų į sąmonėjimą, į vidinio virsmo suaktyvinimą. Naudojami vidinio pasaulio ištekliai. Į daugelį dėsnių, veikiančių žmogaus gyvenime, įsilieja aukštesnio dažnio energijos, ir šie transformuojasi. Tarkime, karmos dėsnis transformuojasi į atoveiksmio dėsnį. Fizikos dėsniai nekinta, jie lieka stabilūs, o subtilieji – kinta. Štai kaip skirtingose dimensijose reiškiasi Gausos dėsnis:
2D – turėsi tiek, kiek uždirbsi;
3D – turėsi tiek, kiek uždirbsi + sėkmės faktorius (karmos įtaka);
4D – visada turėsi, tiek kiek reikia;
5D – turėsi daugiau, nei reikia, nes numatoma, kad dirbsi daugiau, nei dabar planuoji ir tam reikės papildomų lėšų;
6D – gausos dėsnis nebus aktualus, nes turėsi pakankamai, kad galėtum gyventi ir kurti tikslingai; visas dėmesys bus sutelktas į kūrybą.
Ketvirtojoje dimensijoje žmogaus gyvenimą veikia praeities ir ateities energijos. Ateities energijos – tai aukštesnio dažnio energijos, kurias įmanoma įvaldyti keliant savo sąmoningumą. Kurios energijos dominuos žmogaus gyvenime, priklausys nuo jo dėmesio fokuso. Jei trečioje dimensijoje karma turi itin didelę įtaką žmogaus gyvenimui, tai ketvirtoje ji jau nebėra lemiamas veiksnys. Daugelį gyvenimo įvykių galima pakeisti keičiant savo mintis, požiūrį, elgseną, vidinę būseną, nuotaikas. Kai žmogus sutelkia dėmesį į teigiamas gyvenimo aplinkybes, jo energinis laukas švarėja, lengvėja, tampa imlesnis aukštesnio dažnio energijoms, kurioms labai svarbus energinis pralaidumas. Dažnai matydavau, kaip žmogaus sutankėjusiame eteriniame lauke susiformuoja liga ir, jei žmogus nekeičia požiūrio į savo gyvenimą, ji taip ir neišnyksta iš eterinio kūno. Fizinį kūną galima operuoti, gydyti vaistais, bet nepanaikinus informacijos eteriniame kūne (nepakeitus požiūrio į santykius, į elgseną, į gyvenimo situacijas) pasekmės pasivys kitu būdu. Ir atvirkščiai – jei žmogus keičia savo elgseną, suvokia visatos dėsnius ir paiso jų, eterinis laukas savaime laisvėja ir karminė įkrova išsiskaido. Per tam tikrą laiką ši įkrova pasitraukia ir iš fizinio kūno.
Penktoji dimensija dar labiau praplečia žmogaus realybės lauką subtiliojoje erdvėje. Praplečia ne tik laiko ir erdvės atžvilgiu, bet ir gylio. Eterinis kūnas persipina su šviesos kūnu (esybės kūnu). Šviesos kūnas egzistuoja subtilioje erdvėje, kuri žmogui beveik nepavaldi. Šviesos kūnas apčiuopia būtį nematerijoje, ši būtis egzistuoja atskirai nuo žmogaus sąmoningų pasirinkimų ar pastangų. Tarkime iki ketvirtosios dimensijos žmogus gyvena pagal posakį: kaip pasiklosi, taip išmiegosi. Viskas vienokiu ar kitokiu būdu priklauso nuo žmogaus pasirinkimų, pastangų, veiksmų. O penktojoje dimensijoje egzistuoja savarankiška būtis, kurioje save patiria ir žmogaus šviesos kūnas. Jis persipina su eterinio kūno informaciniu lauku, tad suvokti, kaip reiškiasi praeities energijos, o kaip – ateities, nėra lengva. Kad žmogui būtų lengviau orientuotis energiniame informaciniame lauke, į pagalbą ateina Dvasios Mokytojai, kuriuos galima vadinti įvairiais vardais: Pakylėtieji Valdovai, Išminties Valdovai, arkangelai, elohimai ir t. t. Suaktyvinta pakylėtoji sąmonė išskleidžia realybės lauką, kuris glaudžiai persipina su nematerijoje egzistuojančia realybe. Šis pasaulis nematomas žmogaus akiai. Pasitelkęs vidinį regėjimą jis gali matyti, kas vyksta, bet, kaip jau minėjau, žmogaus kuriama realybė ir toji, kurią kuria subtiliosios sąmonės, yra persipynusios, todėl suvokti, kas yra tiesa, labai sunku. Žmogus susiduria su faktu, kad iš tiesų egzistuoja nematomas pasaulis ir jis stipriai veikia žemišką žmogaus gyvenimą. Būtent subtiliajame lygmenyje, tame nematomame pasaulyje, yra kuriami esminiai gyvenimo dėsniai, nauji žmogaus gebėjimai, gyvenimo matricos. Viską, kas man svarbu kaip žmogui, kuria mano šviesos kūnas – mano pakylėtoji sąmonė, o dar aukštesniame lygmenyje – mano esybės sąmonė. Penktoji dimensija skleidžia tokį aukštą dažnį, kad 5D realybėje jau gali funkcionuoti ir subtiliosios būtybės, kurių egzistavimui šis dažnis yra patogus. Išlavinęs savo vidinius pojūčius ir įgūdžius žmogus gali su jomis bendrauti. Dvasios Mokytojai, pasitelkę savo dėmesio energiją daro įtaką žmogaus gyvenimui. Savo mintimi jie įgalina veikti naujus dėsnius, kurie dažnai neigia logiškus paaiškinimus. Taip įsigalioja paneigimo dėsnis: aukštesnės dimensijos dėsniai gali paneigti žemesnės dimensijos dėsnius.
Šeštojoje dimensijoje žmogus kuria sąmoningą ir atsakingą gyvenimą. Jo nebeveikia karmos dėsnis. Vadinasi, jo esybės suformuotas realybės laukas paneigia kai kuriuos subtiliuosius dėsnius. Žmogaus valia persipina su Kūrėjo valia ir prasideda bendra gyvenimo kūryba.
