- 12D Absoliuto kūrybinės minties impulsai
- 11D Kosminė sąmonė
- 10D Kūrėjo kvantinė sąmonė ir šiame lygmenyje pakitusi monada
- 9D Absoliuto stabilumo jausmas
- 8D Beribės sąmonės potencialo laukas
Beribės sąmonės patirčių lauke išsiskleidžia Absoliuto dovanotas stabilumo jausmas. Kai nurimsta emocijos ir ima funkcionuoti nauja jausminė sistema, žmoguje gali prabusti kvantinė sąmonė. Kvantinė sąmonė sukuria naujus instrumentus įvaldyti daugybę naujų gebėjimų, realybės matricą ji pripildo naujomis galimybėmis, ir mūsų kosminė sąmonė gali įgyvendinti savo kūrybines idėjas. Kai į bendrą kūrybą susitelkia kosminė sąmonė ir Kūrėjo sąmonė, jos gali priimti Absoliuto kūrybinę mintį, gali gauti impulsų iš Nebūties lauko, praplėsti ar pakeisti dabartinės Būties lauką.
Naujos visatinės realybės kūrybai apsijungė trys sąmonės: kosminė sąmonė (Beribė sąmonė), Kūrėjas ir Absoliutas. Jie sukūrė Didžiąją sąmonę kaip naują įrankį žmogui. Visos šios sąmonės, turi darniai veikti su žmogumi. Kiekvienas įneša savo indėlį į šią kūrybą ir gauna savo patirtis. Absoliutas šiuo metu suteikia stabilumo jausmą ir naują jausminę sistemą, kuri leis veikti ir naujai psichikos sistemai;
Kūrėjas – kvantinės sąmonės galimybes ir kvantinį realybės lauką;
Kosminė sąmonė išskleidžia kūrybines idėjas – gebėjimus, naujas savo funkcijas bei potencialo energiją.
Nors Absoliutas yra visų galingiausia sąmonė, tačiau žmogui jis suteikia pačius žemiškiausius įrankius, t. y. naują jausminę ir psichikos sistemą. Kosminė sąmonė pulsuoja kūrybinėmis idėjomis, o Kūrėjo kvantinė sąmonė sudaro visas galimybes joms virsti tikrove.
Didžioji sąmonė skleidžiasi tarp 8 ir 12 dimensijos. Kol veikia sąmonės lygmenys, esantys tik Kūrėjo materiniame lauke (iki 10 D), šią sąmonės sferą vadinu Didžiąja sąmone, kuri turi galimybę per vidinį sąmonės kanalą suvokti savo kosminę sąmonę ir Absoliutą. O kai žmogus suaktyvina savo kosminę sąmonę ir ji jau geba savarankiškai pasireikšti kaip 11D aspektas, tuomet jau peržengiamos Kūrėjo materijos ribos ir į kūrybą lygiomis teisėmis įsilieja tiek Kūrėjas, tiek kosminė sąmonė su Absoliutu. Šią bendroje kūryboje dalyvaujančią sąmonę pavadinau Vienovės sąmone.
Naujoje visatinėje realybėje (naujoje kosminėje sistemoje) formuojasi nauja žmogaus gyvensena. Pati Žemė su savo gyvūnija, augalija, žmonija nekinta. Kinta galimybės, gebėjimai, veikimo sąlygos, kinta gyvenimo principai, filosofija, veikimą ir santykius formuojantys dėsniai. Tarkime, laiko dėsnis. Laikas skaičiuojamas ne minutėmis, valandomis ar metais, o suvokimo prasme. Naujoje kosminėje sistemoje įtakos turės tiek išorinis, tiek vidinis laikas. Išorinis laikas atspindės gamtos laiką, o vidinis – potencialo, suvokimo galimybes. Suvokei ką nors nauja – pasikeitė situacija, aplinkybės. Suvokta tiesa akimirksniu sukurs tą tiesą atspindinčią situaciją, realybę. Nebeliks nuoseklumo veiklose, santykiuose. Viskas prisitaikys prie suvoktos tiesos. Bus nelengva tiems, kurie prisirišę prie pastovumo, nuoseklumo.
Iš mano dienoraščio:
„2023.10.11. Vidinė būsena ne kokia. Esu liūdna, net pikta. Paklausiau, kas vyksta? Pajutau, kad liūdesys yra kažkur aukščiau manęs, tarsi ne aš liūdėčiau, o kažkas aukščiau. Apsidairiusi suvokiau, kad šis jausmas sklinda iš mano beribės sąmonės. Šviesos diodas iš kosminės sąmonės beribių patirčių lauko keičia mano sąmonės kanalą, vyksta transformacija, prasideda naujos sąmonės bei naujo realybės lauko kūrimas. Nauji dalykai, tačiau mano sąmonė liūdi… Kodėl? Ji žino, kad turi dar kartą patikėti Kūrėju, kuris ją įskaudino. Kai Kūrėjas kūrė savo visatą, jis pakvietė kosmines sąmones jungtis į bendrą kūrybą, kurioje buvo numatyta meilės ir išminties sklaida. Manoji kosminė sąmonė džiugiai atsiliepė, prisijungė, tačiau žemiškame gyvenime patyrė daug negatyvumo ir skausmo. Kai Kūrėjas vėl kviečia jungtis į kūrybą, veikiama traukos dėsnio beribė sąmonė pasiekia žmogų. Traukos dėsnis suveikė, tačiau kūrybai juk reikia laisvos valios, o dėl neigiamų patirčių beribė sąmonė liūdi, nebeturi tiek ryžto. (Kad ir apie kokią sąmonę kalbėtume, visada yra dvi sudedamosios dalys: vidinis sąmonės kanalas, apimantis gebėjimus bei vidinį ryšį su kitomis sąmonėmis ir išorinės sąmonės sfera – galimybių laukas. Beribė sąmonė yra mano kosminės sąmonės išorinis patirčių laukas. – Aut. past).
Suprantu, kad beribė sąmonė liūdi ir nežino, ar gali pasitikėti Kūrėju. Tuo tarpu Jis nieko negali pažadėti, negali įtikinėti, kad viskas bus gerai, nes to nežino. Tik prašo įsilieti į kūrybą, kurioje kartu su Absoliutu bus galima sukurti realybę be neigiamumo. Kūrėjas suvokia, kad jam reikalingi padėjėjai, todėl kreipiasi į beribę sąmonę ir Absoliutą. Buvo įdomu stebėti, kaip mano sąmonės dalis pasijuto visiškai sutrikusi, nežinojo, ką daryti. Ji nebenori patirti tokios skausmingos kūrybos, nebegali pasitikėti Kūrėju, kuris atsitraukęs tyli ir stebi, ką nuspręs sąmonė. Jis nieko nežada, niekuo nemotyvuoja, tik laukia. Beribė sąmonė kreipėsi į Absoliutą: ką daryti? Ar įmanoma dar kartą patikėti Kūrėju ir bendradarbiauti?Absoliutas atsakė labai paprastai: bet aš juk esu čia, šioje kūryboje. Vadinasi, aš pasitikiu.
Po šios vizijos širdyje pasidarė lengva, dingo liūdesys ir vidinis skausmas. Kartais, kaip apninka liūdesys ar nerimas, tenka pasidairyti, iš kur visa tai. Pasidairyti ne tik savo emocijose ar praeities patirtyse, bet ir savo vidiniame sąmonės kanale, patikrinti, kaip laikosi kitos mano sąmonės dalys.„
“2023.10.13. Per mokymus jautėsi, kaip lūžinėja Visatos tektoninės plokštės (senoji Visatos realybė).“
„2023.10.18. Įdomus laikas. Nesuprantu, ką man veikti. Visada daug dirbdavau – dabar nežinau, ką. Nebėra energinės erdvės, kurioje galėčiau veikti. Mano naujai sąmonei daug kas neįdomu ir nesinori nė piršto pajudinti, kad pataisyčiau padėtį. Neįdomu tai, ką laikau savo darbu, neįdomu žemiški dalykai. Mano sąmonė viską atmeta, vaikštau kaip keistuolė, tvarkausi namus, nes nežinau, ką daugiau daryti.“
“2023.10.21. Suvokiau, kad yra paneigiamas involiucinis – evoliucinis procesas. Veikiantis Traukos dėsnis padėdavo Aukščiausiai sąmonei integruotis į Žemę, o žemiškai sąmonei augti, nuosekliai skleistis per visus sąmonės lygius. Ką reiškia ši situacija? Kad be Traukos dėsnio dar yra ir valia rinktis. Mokytojai kviečia neapsiriboti Traukos dėsniu. Laikas skaičiuojamas atsižvelgiant į suvokimą, į patirtis, tad ir suvokimas, kurį trokštu pasiekti, anksčiau ar vėliau išsigrynins. Traukos centru Didžiojoje sąmonėje tampa Absoliuto mintis. Tai ji kaip magnetas sutraukia akimirkos egzistavimui reikalingus dėsnius, principus, patirtis, gebėjimus.
O echoimas Alfa perdavė tokią žinutę: yra daug tiesos posluoksnių, juos suvokti žmogui sunku, nes kai kurios jam nėra žinomos, jas žino tik subtilieji mokytojai. Todėl reikia išmokti bendradarbiauti su nematerinėmis būtybėmis, kurios aiškiai suvokia naujos realybės esmę ir gali padėti tiek sprendžiant žemiškus klausimus, tiek gilinantis į naujas tiesas.“
„2023.10.24. Materijoje viskas tarpusavyje susiję. Kai keičiasi žmogus, keičiasi ir visuma. Kai žmogus nusprendžia tikėti nauja realybe, tai ir Kūrėjas materializuoja savo APSISPRENDIMĄ – leisti būti naujai visatinei realybei. Tiesa tampa faktu. Kitiems jį lieka priimti arba ne, bet faktas lieka faktu. Nauja visatinė realybė – tai faktas. Ji egzistuoja, mums telieka pradėti joje gyventi.“
