Žmogus patyrė (patiria) septynis sąmonės virsmo ciklus. Šie ciklai turėjo (turi) savo žemiškąją erdvę su visomis sąlygomis patirti gyvenimą. Visa tai sumodeliuoja tam tikrą sferą, kuri turi savo kosminį laiką, kosminę vietą ir kosminį vardą – Visatos Kūrėjo arkangeliškoji sąmonė. Tokių sferų yra begalė. Dabar žmogaus pažinimui bei patyrimui ima vertis nauja sfera – Visatos Kūrėjo elohimiškoji sąmonė. Ji taip pat turi savo kosminį laiką, savus virsmo ciklus. Kiekviena sfera turi savo paskirtis, saviraiškos galimybes, savo materialius pasaulius. Kiekviena jų turi savo judėjimo kryptį, jos gali susijungti viena su kita, daryti įtaką viena kitai, keisti egzistavimo sąlygas. Šiuo metu erdvėje susijungusios dvi sferos – arkangeliškoji ir elohimiškoji, jos atitinka tą patį principą, t. y. gyvybė reiškiasi per fizinį kūną, per jausmą–patyrimą ir per kūrybinę mintį. Skiriasi tik šių sferų virsmo sąlygos, jos patiria kitus vystymosi ciklus. Taigi kosminėje erdvėje funkcionuoja dvi sferos (dvi Žemės), abi jos pritaikytos materialiai kūrybai. Tik, kaip minėjau, kiekvienoje skirtingos sąlygos, galimybės ir siekiai. Žmogus gali rinktis, kurioje sferoje save patirti. Jis gali likti gyventi savo pirminėje (arkangeliškoje) sferoje ir nuosekliai patirti septynis sąmonės vystymosi etapus arba peržengti sferų susikirtimo liniją ir pereiti į kitą egzistencinę erdvę – naująją Žemę, elohimiškąją sferą.
Šių Žemių žmogus negali matyti fizine rega, jis negali fiziškai persikelti iš vienos Žemės į kitą. Jei tai būtų įmanoma, nebūtų virsmo šuolio. Žmogus tiesiog pakeistų gyvenamą vietą, lyg iš vienos planetos persikeltų į kitą, bet ir toliau gyventų taip, kaip moka, taip, kaip gali. Kai žmogaus sąmonė pereina į kitą sferą, pradeda viskas keistis – pradedant mąstymo gebėjimais, emocinio pasaulio pokyčiais ir baigiant sąmonės struktūros pasikeitimu. Žmogaus kosminė sąmonė naujais sąmonės kūnais prisiima kitą gyvybės kodą ir taip suaktyvina kitas egzistencines sąlygas, kuria naują gyvenimo filosofiją.
Arkangeliškoji ir elohimiškoji sfera susijungė tam tikru kosminiu laiku. Vienas sąmones šis procesas aptiko materijoje, įsikūnijime, kitas – nematerijoje. Jeigu žemiškame gyvenime sąmonė buvo užsiblokavusi, tuomet ji lieka subtiliojoje pirmosios Žemės (arkangeliškosios Kūrėjo sąmonės) erdvėje. Tokia sąmonė įsikūnys pirmojoje Žemėje, nors ir sferos jau susiliejusios, ir teoriškai sąmonė galėjo įsikūnyti kitoje Žemėje. Žmonės, kurie jau buvo patyrę savo sąmonės nušvitimą ir išgyvenę visus septynis virsmo etapus, po mirties jau gali drąsiai pereiti į sferą su nauju gyvybės kodu. Tiesa, daug sąmonių pereina į naują vystymosi orbitą Kūrėjo kvietimu. Tos sąmonės galėjo nepatirti nušvitimo, bet jeigu Kūrėjas mato jų pažangą, troškimą patirti naujumą, suvokti ir kurti, tuomet tokioms sąmonėms Jis suteikia naujus gyvybės kodus, leidžia įsikūnyti naujoje visatos realybėje, naujoje vystymosi orbitoje su nauja Žeme ir naujais sąmonės virsmo ciklais.
Iš mano dienoraščio:
„2022.01.13 per meditaciją išgirdau žodį TRANSMISIJA. Transmisija leido ateiti svečiui iš už Visatos, jis pasakė, kad per mane nori pakeisti Žemes vystymosi orbitą. Dar stebėjosi, kodėl esu materijoje būdama tokia stipri kosminė sąmonė. Mano kryptingumo energija kerta kelias visatas, šiuo kryptingumo srautu, kanalu galiu parnešti dėsnius, kurių nėra dabarties visatoje.„
Sąmonės, kurios šiuo metu yra įsikūnijime, patiria didžiulį iššūkį patikėti galimybe gauti kitą gyvybės kodą ir gyventi kitokioje Žemėje, su kitokiomis egzistavimo sąlygomis, bet tame pačiame fiziniame kūne. Naujoje sferoje, kuri juda nauja vystymosi orbita, slypi kiti egzistavimo principai, sąlygos, siekiai. Tad žmogus turi ne tik patikėti, kad tai tikra, bet ir priimti naują gyvybės kodą, naują sąmonės struktūrą, kuri save tapatina su jau visai kitokiu pasauliu. Šis procesas jau vyksta. Sąmonė, kuri yra įsikūnijime su vienu gyvybės kodu, gali priimti kitą gyvybės kodą ir transformuoti savo gyvenimą. Žemė santykinai lieka ta pati, kaip ir pats fizinis kūnas. Žmogus mano, kad viskas liko po senovei, bet iš tiesų tai tik pereinamasis laikotarpis, skirtas tam, kad sąmonės, esančios įsikūnijime, ir tos, kurios greitai grįš į įsikūnijimą, nepatirtų šoko. Energinė Žemės erdvė sparčiai keičiasi. Visų pirma, keičiasi jos vibracinis dažnis. Todėl keičiasi ir žmogaus gyvenimo sąlygos, veiklos, galimybės. Visa tai sąlygoja didelį gebėjimų, suvokimų, pojūčių pokytį.