Mano matymu, dabartinė žmogaus vystymosi orbita sukasi aplink Saulę prieš laikrodžio rodyklę. Tai Kūrėjo arkangeliškosios sąmonės sfera. Ji yra tankios materijos, todėl formos yra aiškios, funkcijos taip pat aiškiai apibrėžtos ir aiškiai išskirti 7 sąmonės sklaidos etapai. Žmogus turi tam tikrą gyvybės kodą, nusakantį visą žmogaus egzistavimo esmę. Kai žmogaus sąmonės kanalas priima šviesos diodą – potencialo energiją, jo sąmonės struktūra ima keistis. Tačiau jis ir toliau gali gyventi pirminėje realybėje, kurioje pradeda skleistis aštuntoji bei devintoji dimensijos, o jo gyvenimui vis didesnę įtaką pradeda daryti monada, susitelkusi ties dešimtąja dimensija, t. y. Kūrėjo kvantinės sąmonės lauku. Vadinasi, žmogus iš dalies veikiančia savo Didžiąja sąmone vis dar gali būti įsitraukęs į senosios realybės veiksmą. Tai priklauso nuo to, kur žmogus nukreipia savo dėmesio energiją, kokius sprendimus daro ir kiek tiki nauja visatine realybe. Pakitusi sąmonė žmogui leidžia kokybiškai gyventi ir senojoje realybėje – atsiranda didesnis stabilumo pojūtis, daugiau potencialo kurti kokybiškesnį gyvenimą pagal senesnius standartus. Tačiau kai žmogus apsisprendžia sutelkti savo dėmesio energiją į naują visatinę realybę, suaktyvėja jo Didžioji bei kosminė sąmonė, ir vystymosi orbita pasisuka į priešingą pusę. Tai vyksta pradedant 11-ąja dimensija. Taip įvyksta galutinis atsiskyrimas nuo senosios realybės arba kitaip sakant – iš Visatos Kūrėjo arkangeliškos sąmonės sferos pereinama į elohimiškos sąmonės sferą.
Iš mano dienoraščio:
„2023. 06. 24. Miego būsenoje, prieš prabundant, galima pasinerti į meditaciją, kai protas ir jausmai neiškreipia informacijos. Tokios meditacijos metu pabuvojau 11D erdvėje. Tai Žemę ir žmogų atspindinti erdvė, išretėjusi platforma, kuri plačiu spinduliu sukosi į dešinę. Supratau, kad ties 10D senoji vystymosi orbita susilieja su naująja. Naujos orbitos vystymosi kryptis ties 11D pasisuka į priešingą pusę daug platesniu spinduliu. Vienuoliktos dimensijos pasaulyje žmonės labai supratingi, ramūs, noriai paaiškina, ko nesupranti; jaučiau nuostabius jų tarpusavio santykius. Kai pajutau, kad būti toje erdvėje tampa sudėtinga, mane perkėlė į 9D Žemę, kuri mažesniu spinduliu orbita skriejo į kairę. Suvokiau, kad tai įprasta, senoji vystymosi orbita.„
Iš mano dienoraščio:
“2022.02.26. Valdovė San Chrit sakė, kad iki šiol žmogaus augimas nuosekliai vyko tam tikroje sferoje – žmogaus vystymosi orbitoje. Dabar gi pereiname į kitą orbitą, kurioje nebelieka formos žmogus–siela–esybė ir formuojasi nauja sąmonės struktūra, kurią galime pavadinti Didžiąja sąmone.“
Naujoji visatinė realybė (NVR) keičia žmogaus vystymosi orbitos judėjimo kryptį pagal laikrodžio rodyklę ties 11D. Ji „pasisuka“ į dešinę ir ima formuotis aplink antrąją Saulę (Žvaigždę). Taip formuojasi Kūrėjo elohimiškosios sąmonės sfera, kuri nebeturi aiškiai apibrėžtų formų. Materijos energinis laukas tampa mažiau tankus (retėja), o tai sudaro galimybę įsivyrauti aukštesnio dažnio funkcijoms. Gyvenimas tampa daug lankstesnis, paslankesnis. Žemės energinis laukas nebeturi griežtai apibrėžtos formos, jis labiau primena ūką, o žmogaus sąmonės kūnai įgauna daugiau eteriškumo. Žmogus įgauna antros gyvybės kodus (141), ir kai šie aktyvuojasi, jam suteikiama naujos realybės kūrimo galia.
Šių dviejų Kūrėjo sąmonės sferų susiliejimo procesas jau prasidėjo. Kiek jis tęsis, apibrėžti neįmanoma, nes tai priklausys nuo individualaus kiekvieno žmogaus virsmo. Žmogus renkasi, kurioje realybėje jam gyventi – senoje ar naujoje. Abi sferos nėra nei geros, nei blogos. Jos tiesiog yra. Bet žmogus gali rinktis patirti naujų galimybių ir suteikti progą išsiskleisti Kūrėjo aukštesnei sąmonei arba likti toliau tyrinėti Kūrėjo arkangeliškosios sąmonės lauką, t. y. nuosekliai patirti visus septynis sąmonės virsmo ciklus senuoju sąmonės kanalu, kuris jungia monadą – esybę – sielą – žemiškąją sąmonę.
Arkangeliškosios ir elohimiškosios sąmonės sferos susilieja tik tada, kai žmoguje susiformuoja Didžioji sąmonė ir jis įgauna antrosios gyvybės kodus. Didžioji sąmonė jungia 8D–12D (dimensijas). Kai žmogus įgalina veikti savo suvokiminę/pajautiminę sąmonę (8D), kai jis geba susitelkti į stabilumą ir ramybę (patirti save naujoje jausminėje sistemoje (9D), kai įvaldo savo kvantinę sąmonę (10D), jo monada pradeda keistis. Monada sugeria pakitusio Kūrėjo sąmonės substanciją ir sudaro sąlygas į 11 čakrą ir 11 dimensiją integruotis naujai kosminės sąmonės funkcijai, kuri apima esminį žmonijos virsmo pokytį. Tuo metu žmogaus Didžioji sąmonė išsiskleidžia į ūko formos sąmonę ir tampa Naująja sąmone. Įvyksta perėjimas į naują vystymosi erą, gyvenimas „pasisuka į dešinę“, į naują vystymosi orbitą, kur jau aktyvuojasi nauji žmogaus sąmonės virsmo ciklai .
Pirmoji vystymosi orbita su pirmine realybe – tai realybė, kurią patiria, suvokia dabartinis žmogus. Tai Kūrėjo arkangeliškosios sąmonės laukas. Jame žmogus suvokia save kaip sąmonę pereidamas 7 sąmonės virsmo ciklus. Kintant Kūrėjo sąmonei (Jis taip pat išgyvena savus virsmo ciklus), t. y. skleidžiantis Jo elohimiškajai sąmonei, žmogus taip pat patiria savo sąmonės transformaciją – žingsnis po žingsnio ji kinta, kol susiformuoja Didžioji sąmonė. Didžioji sąmonė apima dabartinės realybės nematerinę dalį ir naujos realybės materinę dalį. Kai žmogus įvaldo suvokiminę/pajautiminę sąmonę, kuri leidžia suprasti atsivėrusias galimybes ir įgalina veikti Kūrėjo jam sukurtą kvantinę sąmonę, tuomet jis įsijungia į bendrą realybės kūrybą su savo kosmine sąmone, Kūrėju bei Absoliutu ir pereina į naują vystymosi orbitą, kuri formuojasi aplink antrąją Saulę.
