Kiekviena į Kūrėjo kūrybą įsiliejusi kosminė sąmonė (žmogaus sąmonės ašis) siekia ir individualių tikslų. Kūrėjas sukūrė tam tikrus sąmonės lygius, kurie leidžia žmogui vis giliau mąstyti, patirti save vis aukštesnio dažnio jausmų pasaulyje. Žmogus suaktyvino žemiškosios, sielos, esybės sąmonės lygius, kurie egzistuoja Kūrėjo arkangeliškosios sąmonės lauke. Dabar, kai susikūrė Didžioji sąmonė, jis jau gali kurti Kūrėjo elohimiškosios sąmonės erdvėje. Didžioji sąmonė yra Kūrėjo elohimiškosios sąmonės, kosminės sąmonės ir Absoliuto sąmonės aspekto įrankis kurti materialiame pasaulyje. Įvaldyta Didžioji sąmonė leis išsiskleisti elohimiškosios sąmonės erdvei, kuri priims kosminės sąmonės bei Absoliuto sąmonės impulsus.
Kūrėjo sąmonė, kaip ir mūsų, žmonių, sąmonė, turi skirtingus lygius. Išskleistoje Kūrėjo arkangeliškoje sąmonėje mes, kaip kosminės sąmonės, savo kūryboje naudojame tuos instrumentus, kuriuos mums numatė ir suteikė Kūrėjas. O kai išsiskleidžia Kūrėjo elohimiškoji sąmonė, tuomet Kūrėjas sudaro mums sąlygas naudoti savo ankstesnių gyvenimų kituose pasauliuose įgytas patirtis. Kitaip tariant, elohimiškoje sąmonėje jau kuriame pasitelkę ir individualius įgūdžius, kuriuos atsinešame iš įsikūnijimų ne Žemėje.
Kūrėjas savo nuolat kintančia sąmone kuria vis aukštesniuose sąmonės lygmenyse. Kosminė sąmonė – tai tu beribėje kosminėje erdvėje. Kosminė sąmonė gali susitraukti į tašką ir egzistuoti Nebūtyje, ji gali išsiskleisti ir patirti gyvenimą pačiose įvairiausiose pozicijose. Kosminė sąmonė gali įeiti į materiją ir vėl susitraukti, t. y. egzistuoti jau Būties materijoje, nors ir ne itin funkcionali (dėl materijos tankio). Išėjusi iš materijos tankio sąlygotų apribojimų kosminė sąmonė būties lauke gali kurti pasitelkusi savyje sugeneruotas energijas. Kiekviena sąmonė turi generuoti tam tikras energijas. Visa, kas gyva, egzistuoja tik dėl šių energijų. Štai kodėl kiekviena kosminė sąmonė siekia būti materijoje. Ji galinga nematerijoje, bet materijoje – dar galingesnė, nes per savo virsmo ciklus generuoja itin daug naujos energijos, ir tai leidžia jai veikti ir nematerijoje. Nors visos sąmonės, esančios subtiliojoje erdvėje, yra daug galingesnės, nei žmogus Žemėje, tačiau nė viena jo sąmonės dalis nepajėgs egzistuoti be generuojamos minties, jausmo ir veiksmo energijos. Šios energijos turi veikti darniai, laisvai, tekėti sklandžiai, be trikdžių ir taip užtikrinti nuolatinį virsmą. Kitaip tariant, žmogus turi nuolat įvaldyti naujus gebėjimus, turi nuolat kurti pažangą. Taip žmogaus sąmonė generuoja energijas, kurios palaiko materiją ir nemateriją.
Plačiau apie Kūrėjo elohimiškosios ir arkangeliškosios sąmonės lygius galite paskaityti antroje knygos „7 sąmonės augimo ciklai“ dalyje. Dabar tik priminsiu, kad Kūrėjo arkangeliškosios sąmonės lygmenyje veikia kosminės sąmonės, įgavusios arkangelo statusą. Arkangelai yra atsakingi už žmogaus saviraišką Žemės erdvėje, o žmogaus gebėjimą atsiskleisti subtiliuose planuose prižiūri elohimai, jie atsakingi už žmogaus daugiaplaniškumą. Elohimai kuria gebėjimus, kurie per žmogų reiškiasi ne tik žemiškoje, materialioje erdvėje, bet ir subtilioje, nematerialioje erdvėje (per žmogaus aktyvią žemiškąją sąmonę).
Kuo skiriasi žmogus, aktyvus arkangeliškosios sąmonės lygmenyje, nuo žmogaus, kuris aktyvus elohimiškosios sąmonės lygmenyje? Arkangeliškosios sąmonės lygmenyje žmogus patiria nuoseklų virsmą, keliaudamas per septynis sąmonės raidos etapus. Jis geba kurti žemiškoje erdvėje ir geba suvokti subtiliąją erdvę. Kai žmogus tampa aktyvus ehohimiškosios sąmonės erdvėje, savo žemiškąja sąmone jis geba veikti ir materijoje, ir nematerijoje. Geba apjungti du pasaulius ir juose efektyviai veikti, apjungti kosminius darbus su žemiškomis veiklomis. Elohimų lygmenyje žmogaus sąmonė yra gilesnė, subtilesnė, jo vibracijų dažnis mažai skiriasi nuo Visatos Kūrėjo vibracijų. Daugiau dėmesio skiriama mąstymui, kūrybai. Jausmai suvokiami tik kaip tam tikras pojūtis, kuris suteikia kūrybai grožio, savitumo. Jausmai nėra išgyvenami žemiškosios sąmonės lygmenyje, jie yra valdomi ir įsipina į mąstymo procesą tik kaip tam tikri atspalviai. Tai yra sąmonė, kuri suvokia save visuose sąmonės lygiuose be jokios atskirties. Kūrėjo elohimiškosios sąmonės sferoje žmogus pajėgus veikti dėl savo Didžiosios sąmonės, kuri susiformuoja, kai į žmogaus energinę struktūrą integruojasi potencialo kupina energija iš Beribės sąmonės lauko ir į bendrakūrybą įsilieja Kūrėjas, kosminė sąmonė ir Absoliutas.
Kūrėjas per žmogaus virsmą (nes žmogaus sandara ir egzistencijos modelis sukurtas Kūrėjo) išgyvena ir savo sąmonės virsmą. Jis taip pat ruošiasi pereiti į naują kūrybinę erdvę. Kūrėjas, išgyvendamas savo virsmo ciklus, taip pat generuoja energijas, kaskart plečia savo kūrybos erdves, siekia peržengti ribas, trukdančias kurti naujumą.
Taip, kaip žmogus save patiria arkangeliškosios sąmonės veikimo erdvėje, kurioje veikia arkangelai ir kitos kosminės būtybės, o vėliau pereina į elohimiškosios sąmonės veikimo erdvę, kurią prižiūri tiek elohimai, tiek kitos aukštesnio sąmoningumo kosminės sąmonės, taip ir Kūrėjas išgyvena savo virsmo ciklus tam tikrose realybėse.
Kai žmogus įvaldys gyvenimą Didžiosios sąmonės išskleistoje realybėje, jis galės lengvai bendradarbiauti su savo kosmine sąmone ir kurti ne tik šioje Visatoje. Bet iki tol reikia išmokti įvaldyti savo kvantinę sąmonę, pakeisti savo emocinę sistemą į Absoliuto atnaujintą jausminę sistemą ir išsilaisvinti iš senosios realybės. Šiame procese itin svarbu siekti minties ir veiksmo darnos. Erdvė, kurioje reiškiasi elohimiškoji sąmonė, ir yra naujoji visatinė realybė. Ji leidžia egzistuoti visai kitoms jausminėms patirtims, formuoja daug paslankesnę ir kūrybai palankesnę materialią erdvę. Naujoje visatinėje realybėje dominuoja visai kiti dėsniai – tiek fizikiniai, tiek nefizikiniai. Žmogus tarsi išsineria iš tam tikros savo materinės ir nematerinės sandaros. Jis keičia savo energinį – informacinį lauką, įgyja kitą gyvybės kodą (141) ir tampa visiškai nauju žmogumi naujoje realybėje.
