Iš mano dienoraščio:
“2022.03.07. Kristaus prototipas iš naujos visatinės realybės integravo į mane Šviesos diodą. Šis šviesos diodas, užpildytas potencialo energija, įsiskverbė į pirmąją čakrą ir veikiamas Absoliuto sąmonės traukos kyla aukštyn mano vidinės sąmonės kanalu ir jį transformuoja. Dėl šios potencialo energijos ir atsinaujina Kūrėjo sąmonė, nes ši energija ateina iš užvisatinių lygmenų, iš mūsų Beribės sąmonės patirčių lauko.“
Šviesos diodas – tai subatominė dalelytė, užpildyta kosminės sąmonės septynių monadų sukaupta patirtimi. Užpildyta daugybe energijų, kurios taps žmogaus galimybėmis, kai jis šias energijas pažins ir įvaldys. Kadangi jos ateina iš aukštesnio lygmens, nei Kūrėjo „veiklos zona“, jos laikomos mūsų prigimtinėmis energijomis. Mano kaip kosminės sąmonės prigimtis skleidžiasi per sukauptas patirtis septyniuose pasauliuose. Kodėl tik septyniuose, kol kas atsakymo neturiu. Galėčiau daryti prielaidą remdamasi dabartiniu savo suvokimu, bet geriau palauksiu konkretaus atsakymo. Kodėl jo dar neturiu? Matyt, dar taip giliai nesuvokiu naujų tiesų, kad teisingai jį interpretuočiau. Jeigu naująjį pasaulį kuria septynios monados, o jau iš senosios teorijos žinau, kad mūsų monada pasaulį kuria per septynias dimensijas, tai naują pasaulį gali sudaryti 49 dimensijos.
Šviesos diodas įeina į žmogaus fizinio kūno pirmąją čakrą, į stuburo apačią ir veikiamas Absoliuto suabtominės dalelytės traukos kyla į viršų sąmonės kanalu. Jau minėjau, kad Kūrėjo prašymu Absoliutas suteikė žmogui subatominę dalelytę ir ji tapo būsimo naujojo žmogaus aukščiausio suvokimo lygmeniu. Šią subatominę dalelytę per vieną meditaciją parsinešėme kartu su buvusiu kolega dar prieš Prigimtinės Tiesos Pažinimo mokyklos įkūrimą. Ji buvo skirta mums. Absoliuto sąmonėje tų dalelyčių yra begalė, kiekvienas žmogus gali suaktyvinti procesus taip, kad ir jį pasiektų Absoliuto subatominė dalelytė kaip šviesos diodas pačiame aukščiausiame sąmonės kanale. Vieni žmonės gali aiškiai jausti, suvokti turį šviesos diodą ir tai jiems padeda greičiau prisitaikyti prie pokyčių, kiti įsilieja į virsmą, auga ir tobulėja nieko nežinodami apie šviesos diodą, o treti žino, tačiau nepriima naujų tiesų, netiki jomis ir jos lieka egzistuoti tik teoriniame lygmenyje.
Šviesos diodas iš Beribės sąmonės lauko įėjo į žmogaus sąmonės struktūros išorinę sferą ir per pirmąją čakrą integravosi į vidinį sąmonės kanalą pamažu transformuodamas jį (7 paveikslas). Sąmonės struktūros transformacijos procesas nepriklauso nuo žmogaus valios. Žmogus gali jausti pokyčius savyje, keisti savo nuostatas, mąstymą, elgseną. Bet gali gyventi kaip gyvenęs turėdamas ne visiškai pasikeitusį sąmonės kanalą. Nepaisant to, potencialo energijos pagalba vis tiek formuosis Didžioji sąmonė. Ji egzistuos tikimybių lauke ir neturės jokios įtakos žmogaus gyvenimui tol, kol jis kategoriškai ją neigs. Didžioji sąmonė gali veikti visa jėga, daryti įtaką mūsų gyvenimui atverdama daugybę galimybių, kurių kupina tiek Kūrėjo kvantinė sąmonė, tiek mūsų kosminė sąmonė, tiek Absoliutas, jei tik mes ją pripažįstame.
Kaip jaučiausi, kai potencialo arba prigimtinė energija įsiliejo į mano vidinį sąmonės kanalą? Ši energija yra itin galinga, mano stuburas jos neatlaikė. Gal dėl to, kad turiu stuburo pažeidimų, o gal, kad buvo daug žmonių, netikinčių šiomis tiesomis, ir jų nepasitenkinimas žeidė mano pasitikėjimą savimi ir savo tiesa. Naujoji energija prasiveržė tarp stuburo slankstelių ir dideli nugaros skausmai kelioms dienoms mane paguldė į lovą. Negalėjau nei vaikščioti, nei judėti. Bet žinojau, kad pakaks ramiai pagulėti kelias dienas, ir sąmonės kanalo sienelės atsistatys. Kartu – ir stuburas. Taip ir buvo. Tokia buvo pirmoji pažintis su naujomis energijomis. Vėliau pradėjau gauti žinutes iš subtiliųjų Mokytojų apie sielos informacinio energinio lauko išsivalymą. Ši idėja sulaukė didelio mano mokyklos bendruomenės pasipriešinimo. Daug kas metė mokyklą, nors šviesos diodas jau buvo juose įsitvirtinęs. Bet, kaip jau minėjau, jei netiki kokia nors tiesa, idėja, tai ji taip ir lieka tikimybių ar galimybių sferoje ir realybėje nepasireiškia. Idėja, esanti galimybių sferoje, sulaukusi palankių aplinkybių gali realizuotis, tačiau, jei ji lieka tikimybių sferoje, tikėtina, kad nevirs realybe per visą žmogaus įsikūnijimą (bet gali sudaryti sąlygas sielai į naują įsikūnijimą įeiti jau su naujos sąmonės struktūra).
Pokyčio (prigimtinė) energija integravosi tiesiai į materiją aplenkdama žmogaus vidinį sąmonės kanalą. Jei impulsas atėjo tiesiogiai į materiją, vadinasi, transformacija pradeda vykti per realybės pokyčius, per žmogaus elgsenos, mąstymo pokytį, jo gebėjimą ne tik įvaldyti savo įprastus norus, siekius ir galimybes, bet ir suvokti, ką naujo skleidžia naujoji energinė įkrova.
Ši mintis man atsakė į klausimą, kodėl negaunu informacijos, kaip anksčiau, kai pirma ją užrašydavau, o vėliau pati spręsdavau, kokias žinias taikyti savo gyvenime, o kokias galiu apeiti. Dabar gi informaciją gaunu tik tada, kai vyksta tam tikras procesas ar pokytis gyvenime. Pirma patiriu naujus dalykus, vėliau aiškinuosi, kas tai yra. Ir tik vėliau iš šių patyrimų bei suvokimų gimsta teorija. Ji man nėra diktuojama. Stebiu dienos įvykius materijoje ir nematerijoje, stebiu jų sąryšį, dėsningumus ir tai sugula į kokią nors teoriją. Kai subtilieji mokytojai ragino mane sukurti internetinį puslapį, rašyti tinklaraštį apie tai, kas vyksta manyje, nelabai suvokiau, kam to reikia. Bet dabar žinau: taip gimsta teorija. Tiesiog patiriant gyvenimą. Taip formuojasi naujoji žmogaus realybė – per jo asmeninį pokytį. Taip kuriasi ir nauja visatinė realybė – per bendrą žmogaus, Kūrėjo, kitų kosminių sąmonių ir Absoliuto kūrybą.
